Estijos prezidentas sukėlė audrą pastabomis apie rusų kalbą

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) trečiadienį sulaukė griežtos kritikos, kai pareiškė, kad kalbėjimas rusiškai reiškia penkis dešimtmečius trukusios šios Baltijos valstybės sovietinės okupacijos pateisinimą.
T.H.Ilvesas audringos reakcijos sulaukė po interviu Didžiosios Britanijos transliuotojui BBC, kai buvo paklaustas, kodėl jis nekalba rusiškai – gimtąja maždaug ketvirtadalio Estijos 1,3 mln. gyventojų kalba.

Anot BBC, T.H.Ilvesas atsakė: „Kalbėjimas rusiškai reikštų, kad pripažįsti 50 metų trukusį sovietų brutalumą, nes dauguma rusakalbių Estijoje apsigyveno tik po to, kai ji Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo okupuota SSRS”.

T.H.Ilveso atstovas spaudai Toomas Sildamas (Tomas Sildamas) Estijos žiniasklaidai sakė, kad prezidento komentarai buvo „ne taip suprasti”, bet tai nepadėjo numalšinti audros.

Aukštas Estijos įstatymų leidėjas Marko Mihkelsonas (Markas Mihkelsonas) teigė, kad T.H.Ilveso komentarai geriausiu atveju yra nenaudingi.

„Kultūra ir kalba yra stiprios nacionalinės tapatybės dalys ir jų puolimas tik pridės įtampos, kurios mums nereikia”, – žurnalistams sakė M.Mikhelsonas, kuris yra etninis estas.

Vladimiras Velmanas, vienas iš kelių Estijos parlamentarų rusų, buvo kategoriškesnis.

„Daugiau niekada Ilvesui nepaduosiu rankos. Nuo šiol jis nebėra mano prezidentas”, – Rusijos televizijai ORT sakė V.Velmanas.

Estijos Rusų partijos, įkurtos etniniu pagrindu, pirmininkas Stanislavas Čerepanovas sakė, kad prezidento pozicija yra „keista”.

„Esame labai sutrikę, nes ne taip seniai būtent T.H.Ilvesas pabrėžė būtinybę nemaišyti etniškumo su jokiu brutaliu režimu. Rusai Josifo Stalino režimo metais taip pat patyrė daug kančių”, – sakė S.Čerepanovas.

Jis teigė, kad ši prezidento pastaba buvo dvigubai „nevykusi”, nes pateko į laikraščių puslapius Rusijoje, kurios santykiai su buvusia savo valda dar niekada nebuvo tokie prasti.

Estija nepriklausomybę atgavo 1991 metas, kai žlugo Sovietų blokas.

Estija, kaip ir kaimyninė Latvija bei Lietuva, 1918 metais atsiskyrė nuo carinės Rusijos, bet 1940 metais buvo vėl okupuota Sovietų Sąjungos. 1941 metais ją užėmė nacistinė Vokietija, o 1944-aisiais vėl perėmė Maskva.

Sovietų laikmečiu dešimtys tūkstančių estų buvo deportuoti į Sibirą arba pabėgo į Vakarus. Maskva siuntė gyventi į Estiją rusakalbius kolonistus, kad pakoreguotų etninę pusiausvyrą.

T.H.Ilvesas 1953 metais gimė Švedijoje, Estijos išeivių šeimoje. Jis augo Jungtinėse Valstijose, dirbo Vokietijoje, o į Estiją grįžo po nepriklausomybės atgavimo. Čia jis pradėjo politinę karjerą ir 2006 metais buvo išrinktas valstybės vadovu.

Jis laisvai šneka angliškai ir vokiškai, o neseniai pradėjo mokytis prancūzų kalbos.

T.H.Ilvesas nekalba rusiškai, nors tapęs prezidentu dažnai pabrėždavo, kad jo motina gimė Rusijoje, o jo močiutė buvo etninė rusė.