„Lietuvių kalba – mūsų lingvistinė atmintis, mūsų lobynas, – sakė Vilniaus knygų mugės svečias už Europos Sąjungos (ES) daugiakalbystės politiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Leonardas Orbanas. – Tai dar viena priežastis, dėl ko reikia išsaugoti kalbų įvairovę.”
EK komunikatas dėl naujos daugiakalbystės strategijos bus pateiktas šių metų rugsėjį. Vasario 21-ąją, minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, Vilniaus knygų mugėje buvo surengtas pokalbis „Kalbos – europiečių tapatybė”. Diskusiją apie ES daugiakalbystės politikos principus, jos poveikį lietuvių ir kitoms kalboms vedė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Irena Smetonienė.
Anglų kalbos nebeužtenka.
Renginio svečias rumunas L.Orbanas džiaugėsi, kad ir Vilniaus knygų mugėje juntamas lietuvių kalbos, vienos seniausių Europos kalbų, gyvybingumas. Europos mozaiką, pasak jo, sudaro 23 oficialios ir daugiau kaip 60 regioninių kalbų. Ši įvairovė – Europos turtas. Vienos bendros kalbos sąvokai prieštarauja pati istorija. Iš senosios lotynų kalbos kilo daug kitų kalbų. Anglų kalbos, kaip tarptautinės bendravimo priemonės, nebeužtenka. Žmonės turi pažinti vieni kitų kultūrą, gyvenimo būdą, kad kartu būtų ir Europos piliečiai.
„Kai mokomės kalbų, sutinkame, kad kita kalba gali mus veikti ir keisti, geriau suprantame kitas tautas. Nepriklausome vien tik gimtajai kalbai. Mus praturtina jų įvairovė”, – sakė už ES daugiakalbystės politiką atsakingas EK narys.
Migrantų potencialas
Rengiant strategiją, kaip sukurti tokią aplinką, kad Europoje gyvuotų visos kalbos, 2006 metais buvo suburta nepriklausoma intelektualų grupė. Tarp jos pasiūlymų – dvišalių kalbų principas, kai dvi šalys bendraudamos apsieina be trečiosios, tarptautinės, kalbos, nes turi žmonių, kurie moka abiejų šalių kalbas. Daugiakalbystės reikalų aukšto lygio grupė siūlė skatinti antros, vadinamosios priimtinės, kalbos mokymąsi ir tos tautos kultūros pažinimą. Nors anglų kalba tampa vis svarbesnė, pranašumas ieškant darbo – dar vienos papildomos kalbos mokėjimas. Priimtinės kalbos sąvoka itin svarbi migrantams. Reikėtų taip pat sudaryti sąlygas, kad svetur gyvenantys žmonės gerai mokėtų gimtąją kalbą. Norint susikalbėti reikia kalbinio ir kultūrinio dialogo, o migrantų, galinčių kalbėti ir savo, ir kitos šalies kalba, potencialas būtų naudingas juos priėmusioms valstybėms.
Pasak L.Orbano, per ateinančius penkerius ar dešimt metų Lietuvoje taip pat padaugės užsieniečių. Tokių pavyzdžių Europoje daug, todėl nepasirengus imigracijai, kaip kad buvo Italijoje, gali kilti nemažai sunkumų. Daugėja vienkalbių migrantų, tačiau ES ne to siekia. Nors intelektualų grupės siūlymai sukėlė prieštaravimų, už ES daugiakalbystės politiką atsakingo EK nario įsitikinimu, naujoje Europoje reikia naujos vizijos. Daugiakalbystė būtina, kad sukurtume Europos tapatybę, kuri taptų mūsų papildoma tapatybe.
Ar mokysimės rusiškai
VLKK pirmininkė I.Smetonienė priminė, kad daugiakalbystė Lietuvoje niekada nebuvo Damoklo kardas. Tai rodo Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės kalbinė patirtis ar žemaičio Simono Daukanto, Vilniaus universitete studijavusio lotynų kalba, o per pertraukas bendravusio lenkiškai, pavyzdys. Lūžis įvyko, kai rusų kalba buvo brukama per prievartą. Tada žmonėms ir įstrigo į sąmonę, kad užsienio kalba yra blogybė.
Pasak kalbininkės, egzistuoja dvi iš esmės priešingos nuomonės. Pirma, nereikia nei anglų, nei kitos užsienio kalbos, svarbiausia puoselėti lietuvių kalbą. Antra, užteks anglų kalbos, o lietuvių kalbos nebereikia. VLKK pirmininkė pasidomėjo, ar EK yra numačiusi rekomendacijų, kurią papildomą užsienio kalbą mokytis. Jei vadinamoji priimtinė kalba rekomenduojama kaimynų, lietuviams greičiausiai vėl tektų mokytis rusų kalbos.
L.Orbanas dar kartą pabrėžė, kad tarp 23 oficialių ES kalbų yra ir lietuvių kalba, o tarp daugiau nei 60 regioninių – rusų kalba. EK skatins mokytis neoficialių ES kalbų, taip pat ir rusų, tačiau vadinamąją priimtinę kalbą bus galima rinktis kuo įvairesnę. Tai Europai suteiks pranašumo ir konkurencingumo. Pavyzdžiui, Kinijoje dabar mokomasi daug Europos kalbų ir ne tik vadinamųjų didžiųjų.
EK pareigūnas prisiminė apsilankymą Vilniuje prieš Lietuvai įstojant į ES ir šalies nuogąstavimus, kad lietuvių kalba neteks svarbos. Dabar oficiali nuomonė priešinga – lietuvių kalba tik sustiprėjo. Nėra jokios grėsmės, tik pranašumai. Lietuvių kalbos mokosi vis daugiau žmonių. Pasak L.Orbano, sugebėjimas kalbėti kita kalba tik paskatina geriau mokėti gimtąją kalbą. Tokios diskusijos buvo ir senosiose ES šalyse prieš 30-40 metų, o dabar – Slovėnijoje.
Dėl skeptikų nuomonės, kad žmonės, išmokę kalbą išvažiuos svetur, svečias teigė, kad visame pasaulyje mobilumas yra aktualus, o jaunimo mobilumas didesnis. Kyla darbo jėgos trūkumo problema, tačiau jaunimas svetur įgyja įgūdžių, o grįžęs prisideda prie savo šalies plėtros.
Oficialios kalbos garantas
Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė paklausė L.Orbano, ar EK įvertino tą faktą, kad lietuvių kalba, kaip, pavyzdžiui, ir rumunų, turi ne visai tokį patį statusą kaip didžiosios, vadinamosios komercinės, kalbos – kinų ar rusų, ir ar yra projektų, kurie suponuotų pagalbą mažosioms kalboms, nes jų sklaidai vis dėlto reikia padėti.
EK pareigūnas pabrėžė, kad ES bendrijos lygmeniu visos kalbos yra lygios. Demokratiją garantuoja vertimai į visas kalbas. EK tinklalapis taip pat verčiamas, vertimų į lietuvių kalbą vis daugėja.
„Daug darome, kad skatintume mažai vartojamas kalbas, nors tokio termino nevartojame – teisiškai nieko nereikėtų daryti, – teigė L.Orbanas. – Yra įvairių programų, skatinančių 2007-2013 metais mokytis kalbų. Iš jų – „Longlife Learning” („Mokymasis visą gyvenimą”). Jų tikslas remti ne didžiąsias, o tokias, kaip lietuvių kalba.”
Šiaulių universiteto studijų prorektorius Juozas Pabrėža domėjosi, kas lemia kalbų statusą ir ar bus remiamos kitos Lietuvoje vartojamos regioninės kalbos, pavyzdžiui, žemaičių tarmė.
„Europoje yra per 800 dialektų. Dialektas ar regioninė kalba – turėtų klasifikuoti lingvistai. Mes esame politikai ir nenorėtume to daryti. Tai pačios šalies reikalas. ES svarbios visos kalbos, – sakė EK pareigūnas. – Dėl lietuvių kalbos ateities galite būti garantuoti ir patariu drąsiai žvelgti į ateitį, nes lietuvių kalba yra oficiali ES kalba.”
Per susitikimą kalbėta ir apie paramą mažų tautų literatūros sklaidai, kiek EK skirs dėmesio tokios literatūros vertimams ir kiek mažąsias kalbas bus galima paremti per dabar kuriamą naująją programą. Prisiminta ir ES dokumentų vertimų kokybė. Jie nėra parengiami laiku arba vertimų kokybė yra prasta, tačiau tokia padėtis, pasak svečio, laikina, nes pastaraisiais metais ES oficialiųjų kalbų padvigubėjo, o žmonių vis dar dirba tiek pat. Į priekaištus, kad kartais ES institucijoje žmonės kita kalba šneka taip prastai, kad vertėjams būna sunku išversti, L.Orbanas atsakė: „Nereikia kartoti kitų jau padarytų klaidų – nereikia manyti, kad kita kalba galima kalbėti tik tuomet, kai jos žinios yra tobulos. Tai neteisinga.”
EK atstovybė Lietuvoje yra Nacionalinio diktanto rėmėja. Daugiakalbystės idėją taip pat stengiamasi remti ne tik institucijų lygmeniu, bet parodant žmonėms, kaip svarbu yra mokytis kalbų. Kaip LŽ sakė EK atstovybės Lietuvoje darbuotojas Jonas Morkus, suburta dar viena, kalbos mokytojų ir ekspertų, grupė pateikė pasiūlymų, kaip skatinti mokytis kalbų, o verslininkų grupė – dėl kalbų mokėjimo reikšmės verslui. EK pateiktos rekomendacijos parodys, kokius veiksmus ES rems daugiakalbystės politikos srityje. Pavyzdžiui, tai galėtų būti pasirinktų priimtinių kalbų mokymo ar mokytojų mainų projektų rėmimas.