Aukštojo mokslo reformą stabdo rektoriai

Aukštojo mokslo reformą įteisinantis Mokslo ir studijų įstatymas įstrigo, nes šiam prieštarauja aukštųjų mokyklų rektoriai.
Rektoriai nesutinka, kad universitetų valdymas iš jų būtų perduodamas taryboms, praneša portalas lrt.lt.

Aukštojo mokslo reforma turėjo prasidėti nuo šių metų pradžios. Tačiau kol kas ji – tik šūsnys nepatvirtintų įstatymų lapų.

Ilgai derintas mokslo ir studijų įstatymas įstrigo aukštųjų mokyklų rektoriams pasipriešinus numatomai naujovei, kad senatai būtų atsakingi tik už studijų reikalus universitetuose, o visi valdymo, strateginiai klausimai būtų perduoti iš visuomenės atstovų renkamai tarybai. Tarybos, o ne senatai rinktų ir rektorius.

Švietimo ir mokslo ministerija rektoriams nenusileidžia teigdama, kad rektorių valdžios perdavimas taryboms užfiksuotas politiniame partijų dėl aukštojo mokslo reformos sutarime. Anot ministerijos, universitetams suteikus laisvę disponuoti savo turtu, valdymo perdavimas visuomenės atstovams būtinas.

Ekspertai teigia, kad rektorių bandymas visą valdžią išlaikyti savo rankose – būtų tik bandymas atsukti laiką atgal, nes visa Europa, JAV, didžiosios Azijos valstybės perėjusios prie tarybų valdomų universitetų.

Žinių ekonomikos forumo teigimu, senato valdomi universitetai šalis priveda tik prie vieno – aukštojo mokslo krizės, kokia dabar yra Lietuvoje.

Antradienį Švietimo ir mokslo ministerijos bei rektorių Vyriausybei pristatytas dvi skirtingas pozicijas vėl bus bandoma suderinti po savaitės.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.