Opozicinis Liberalų sąjūdis siūlo dešimties darbų mokykloms sąrašą, kuriuo norima paskatinti reformuoti visą mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo sistemą neapsiribojant tik pedagogų atlyginimų dydžio klausimu.
„Mes norime matyti suvokimą tarp politinių jėgų, kad nėra vienos atskiros problemos arba nėra vieno sprendimo, kuris leistų tuos pokyčius užtikrinti. Kalbu apie tai, kad pastaraisiais metais tiktai tada yra imamasi priemonių, kada viena ar kita visuomenės grupė imasi radikalių veiksmų. Ar tik tada bus atsisukta į darželių auklėtojas, kurios irgi turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, kai jos pagrasins streikais? Ar mes galime brėžti savo žvilgsnį į priekį, kad pamatytume, jog pokyčiai reikalingi visoje švietimo sistemoje?”, – antradienį spaudos konferencijoje savo požiūrį dėstė liberalas Gintaras Steponavičius.
Anot liberalų sudaryto 10 darbų plano, būtina stiprinti mokytojo prestižą. Į tai įeitų mokytojų darbo užmokesčio didinimas kasmet po 20 proc. pradedant šiais metais ir baigiant 2011-aisiais. Tuo metu Vyriausybė susitarime su viena profsąjunga atlyginimus 2009 metais numato didinti 20 proc., 2010 ir 2011 metais – po 10 proc.
Pedagogo specialybės prestižas, anot liberalų, būtų keliamas ir lanksčiau reglamentuojant darbo santykius, taip pat didinant atlyginimus mokyklų vadovams bei rengiant mažiau, bet aukštesnės kvalifikacijos mokytojų.
Pasak G.Steponavičiaus, iš šiuo metu 6000 valstybės lėšomis parengiamų mokytojų tik vienas šeštadalis eina dirbti į mokyklas. Tokią sistemą liberalas įvertino kaip lėšų švaistymą, todėl siūloma numatyti aiškų valstybės užsakymą, kiek pedagogų turi būti paruošta kiekvienais metais.
„Turi būti aiškus valstybės užsakymas, koncentruojant resursus ir manau, kad tokio skaičiaus pedagogų rengimas yra visiškai netikslingas valstybės ir mokesčių mokėtojų požiūriu”, – sakė G.Steponavičius.
Kiti liberalų siūlomos programos punktai apima mokyklų savarankiškumo didinimą, tėvų vaidmens mokyklų valdyme stiprinimą, pokyčius ikimokykliniame ugdyme, valstybinių ir nevalstybinių švietimo įstaigų veiklos bei finansavimo suvienodinimą, „popierizmo” išgyvendinimą iš mokytojų kasdienybės, saugumo užtikrinimą, ugdymo turinio keitimą, siekiant atsisakyti žinių įgijimo „kalant” (įsimenant) informaciją.
Be kita ko, siūloma kasmet renovuoti bent po 100 mokyklų ar kitų ugdymo įstaigų. G.Steponavičiaus teigimu, valstybės biudžetui tai nebūtų pernelyg didelė našta.
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu aštriausių politinės darbotvarkės klausimų. Daliai mokytojų streikuojant ar grasinant streikais, kita dalis derėjosi su Vyriausybe. Pirmadienį buvo pasirašytas susitarimas dėl ilgalaikės švietimo darbuotojų atlyginimų strategijos, pagal kurią vidutinis mokytojų atlyginimas nuo 2138 litų šiuo metu kils iki 4113 litų nuo 2011-ųjų sausio. Dokumentą pasirašė premjeras Gediminas Kirkilas ir daliai pedagogų atstovaujančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovė Rūta Osipavičiūtė.
Radikalioji skilusios LŠDPS dalis, vadovaujama Alekso Bružo, nuo kovo grasina paskelbti neterminuotus streikus, nes norėtų, kad mokytojų atlyginimas didėtų smarkiau ir greičiau.
po streiku bus matyti komunistu reakcija (nors uz juos niekada nebelsavau ir nebelsuosiu)
po streiku bus matyti komunistu reakcija (nors uz juos niekada nebelsavau ir nebalsuosiu)