Socialdemokratai neatsisako idėjos Lietuvoje įvesti progresinius mokesčius. Penktadienį Seime šiuo klausimu rengiama tarptautinė konferencija „Solidari Lietuva”. Prie jos prisideda ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.
Konferencijoje bus diskutuojama apie progresinių mokesčių teigiamus ir neigiamus aspektus, jų įgyvendinimo perspektyvas Lietuvoje, aptariama Europos šalių, įsivedusių šią mokesčių sistemą, patirtis. Lietuvos ir užsienio mokslininkai kalbės, kaip suderinti mokestinę naštą su ekonomikos konkurencingumu ir kaip sumažinti socialinį atotrūkį tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių žmonių.
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad progresiniai mokesčiai nėra išbraukti iš socialdemokratų programos ir bus bandoma ją įgyvendinti. Minėti socialdemokratų norai Seime jau buvo svarstomi pernai, tačiau su valdančiąja koalicija ir kitų partijų atstovais Seime nepavyko susiderėti. Tuomet Premjeras Gediminas Kirkilas tikino, kad gyventojų pajamų mokestis dėl įvedamų progresinių proporcijų sumažėtų, o to tikslas – gyventi socialiai teisingesnėje visuomenėje.
Jis viliasi, kad rubikonas dėl progresinių mokesčių įvedimo bus peržengtas. Administruoti tokią mokesčių sistemą, Premjero nuomone, Lietuvai pavyks. Toks modelis, anot jo, yra artimas daugeliui Europos Sąjungos šalių bei JAV, kurioms sėkmingai pavyksta surinkti mokesčius.
Seimo darbo grupė ir Vyriausybė siūlė įvesti du gyventojų pajamų mokesčio tarifus – 15 ir 27 procentų. Numatyta 1000 litų mėnesio pajamas apmokestinti 15 proc. tarifu, o 1000 litų viršijančią atlyginimo dalį – 27 proc. tarifu.
Atmetus progresinių mokesčių idėją, nuo šių metų sausio įsigaliojo ankstesnis įstatymas – visiems gyventojams taikomas 24 proc. pajamų mokesčio tarifas vietoj buvusio 27 proc.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos, dvi savaites dirbusios Lietuvoje, vadovo Džeimso Morsinko (James Morsink) nuomone, progresiniai mokesčiai – daugiau socialinio saugumo pasirinkimas. Praėjusį trečiadienį spaudos konferencijoje jis teigė, kad Lietuva, kur mokestinis pajamų lygis vienodas, turi tam tikrų pranašumų – pajamų mokesčio surenka daugiau. Įvesti progresinius mokesčius, anot jo, labiau socialinė priemonė.
Tikrai nesumažins socialinio atotrūkio tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių žmonių, jei nuo 1000 litų apmokestins-27 proc. tarifu.
Šis tarifas turėtų būti taikomas atsižvelgiant į daugumos pajamas ir taikyti viršijus 2000 ar 3000 litų.