Kainos kyla, bet nežlugdo

Šių metų sausį, palyginti su praėjusių metų sausiu, infliacija Lietuvoje siekė beveik 10 procentų. Kylančios kainos nebestebina – jau praėjusiais metais apie prekių ir paslaugų brangimo neišvengiamumą įspėjo analitikai. Kito infliacijos rekordo reikėtų laukti kovą.

Jau pernai buvo pabrėžiama, kad pirmaisiais šių metų mėnesiais brangs importuojamos gamtinės dujos, daugiau kainuos elektra, o nuo to didžiąja dalimi priklausančios ir visos kitos prekės bei paslaugos. Maisto ir komunalinių paslaugų brangimą, kaip visada, labiausiai pajus mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, kurie būtiniausioms prekėms įsigyti ir mokesčiams už būstą išleidžia didžiausią gaunamų pinigų dalį, o neretai – ir visas gaunamas pajamas.

Statistikos departamentas pranešė, kad 2008 metų sausį, palyginti su 2007-ųjų sausiu, infliacija Lietuvoje sudarė 9,9 proc. ir išliko mažesnė nei Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 15,8 ir 11 procentų.

Metinės infliacijos lygį Lietuvoje daugiausia nulėmė 15,9 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 17,5 – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, 15,8 proc. – transporto grupių prekės ir paslaugos ir 5,0 proc. atpigę drabužiai ir avalynė.

Statistikos departamentas praneša, kad 2008 metų sausį, palyginti su 2007-ųjų gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,6 procento.

Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė, LŽ teigė, kad tokio dydžio infliacija, nors ji ir atitinka prognozes, vis tik yra skaudi. „Brangsta būtiniausios prekės, kita vertus, gyventojų pajamos didėja, tad reali žala nėra žlugdanti”, – ramino pašnekovė.

Ji taip pat tvirtino, kad kitas žymesnis kainų šuoliukas yra galimas kovą – tada metinė infliacija jau turbūt bus žymima dviženkliu skaičiumi. Nuo kovo 1 dienos prie didesnių degalų ir alkoholio akcizų prisidės ir 17 proc. didesnis cigarečių akcizas.

Kalbėdama apie Lietuvos bendrojo vidaus produkto dalį vienam gyventojui, įvertinus gyventojų perkamąją galią, analitikė pripažino, kad ją nustebino trečiadienį nuskambėję Eurostato duomenys. Pagal juos Europos Sąjungos gyvenimo lygio vidurkį įvertinus 100 proc., Lietuvoje šis rodiklis tėra 53,2 procento. Pasak jos, esama naujesnių duomenų, rodančių, kad Lietuvoje gyvenimo lygis nėra toks jau prastas. „2007 metų Europos Komisijos prognozėmis, kurios, yra tikslios ir veikiausiai atitiks realią situaciją, skelbiamas vidurkis yra 60, o ne 53 proc., kurie buvo 2005 matais”, – apie geresnę nei pastarosiomis dienomis skelbiamą rodiklį sakė V.Tauraitė.