Lietuvoje asmens duomenų apsaugą garantuoja įstatymas – jais gali būti naudojamasi tik asmeniui sutikus. Ar daug mūsų šalies gyventojų, pirkdami prekę išsimokėtinai arba įsigydami nuolaidų kortelę, perskaito visą prekybininkų siūlomą dokumentą? Dažname jų įrašytas ir sutikimas naudoti asmens duomenis.
Lietuvoje asmens duomenų apsauga dar neturi tvirtų tradicijų. Specialistai teigia, kad prieš dešimtmetį priimtas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas geras, tačiau drauge pripažįsta, jog jis ne visada veiksmingas. Nors įstatymas skelbia, kad šie duomenys gali būti naudojami ir tvarkomi tik asmeniui sutikus, dažnas žmogus net nepastebi, jog tai padaro nejučia. Įsigydamas prekę ar nuolaidų kortelę ir užpildydamas reikiamus dokumentus.
Ne viena įmonė ar organizacija reikalauja nurodyti ne tik kontaktinį telefono numerį, adresą, bet ir asmens kodą. Teigiama, jog tai susiję su tiesiogine rinkodara. Tačiau tikrai nesuvokiama, kodėl perkant televizorių, kompiuterį ar kitą prekę būtina nurodyti asmens kodą. Argumentas paprastai būna vienas: nepatinka – nepirk.
Pasak teisininkų, tai galima vertinti kaip spaudimą. Tačiau niekas į teismus dėl tokių dalykų nesikreipia – būtų per daug vargo ir išlaidų. Be to, abejojama, ar pavyktų įrodyti buvus tokį spaudimą.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorius Algirdas Kunčinas sako, kad gyventojai nepakankamai principingi, o privačios įstaigos nevengia tuo naudotis.
Dalija lengva ranka
Asmens duomenų apsauga griežtai reglamentuota. Tarkim, panorėję sužinoti buvusio sutuoktinio asmens kodą jo negausite. Tačiau tikėtina, kad šiuos duomenis jums pavyks sužinoti iš neoficialių šaltinių. Mat Lietuvos gyventojai savo asmens kodus dalija ir į kairę, ir į dešinę. Ką nors pirkdami ar sudarydami sutartis lengva ranka į dokumentą įrašome visus savo duomenis. Tačiau prieš pasirašydami jį turėtume bent jau perskaityti tekstą, po kuriuo suraitome parašą.
LŽ kalbintas advokatas Sergejus Trofimovas prisipažino pats susidūręs su tokia problema. Kai teisininkas „Topo centre” sumanė įsigyti kompiuterio priedus, jam buvo pasiūlyta pasirašyti sutartį. Perskaitęs ją S.Trofimovas rado sąlygą, kad sutinka, jog būtų naudojami jo asmens duomenys. Pastabusis pirkėjas pasiteiravo pardavėjo, ar negalėtų išbraukti jo netenkinančių sutarties sąlygų. Tačiau sulaukė atsakymo, jog tokiu atveju sutartis nebus pasirašyta.
„Ar pakanka, kad būtų priimtas geras įstatymas? Piliečiai patys privalo domėtis įstatymais, žinoti savo teises. Kitaip jie neveiks, kad ir kokie tobuli būtų”, – pabrėžė advokatas.
Dažna įmonė naudojasi tuo, kad gyventojai nežino savo teisių. „Įmonės eina lengviausiu keliu. Sutikimą naudoti asmens duomenis siekia išgauti ne itin garbingais būdais. Ši sąlyga dažnai įrašoma labai mažomis raidelėmis kur nors sutarties pabaigoje”, – LŽ sakė A.Kunčinas. Dauguma žmonių dokumento tiesiog neperskaito ir net nesužino, jog davė tokį sutikimą.
Kitaip lojalus netapsi
Įstatyme pažymima, kad gavus asmens sutikimą duomenys gali būti naudojami tik konkrečiam tikslui. Jam pasiekti pakaktų ir ne visų duomenų. Tarkim, prekybos centrams užtektų kontaktinio telefono numerio ir adreso. Būtent šie duomenys užtikrina tiesioginę rinkodarą. Visiškai nesuprantama, kam, pavyzdžiui, UAB „Maxima LT” reikalingi klientų asmens kodai. Žmonės viliojami lojalumo kortelėmis, įvairiomis akcijomis. Šiemet keičiant nuolaidų korteles reikalauta užpildyti anketą, kurioje privalu įrašyti ir asmens kodą. Kitaip jos negausite.
Prasidėjus kortelių keitimui VDAI užgriuvo skambučių lavina. Žmonės piktinasi, kad kėsinamasi į jų privatumą. „Įtarimų mums kelia tai, jog čia suplakami į vieną du tikslai. Lojalumo kortelė – normalu. Tačiau negerai, kad tiesioginei rinkodarai užtikrinti imamas asmens kodas”, – kalbėjo A.Kunčinas.
Įtartina atrodo ir kita išreklamuota paslauga. Interneto svetainėje galima pasižiūrėti, ką esate nusipirkęs prekybos centre. Tai reiškia, kad pirkinių sąrašą gali matyti ir asmenys, kuriems prieinamas jūsų asmens kodas. Teoriškai tai gali būti net kasininkė, priėmusi užpildytą anketą. Šiuo metu inspekcija pradėjo patikrinimą UAB „Maxima LT”. Jo rezultatų dar teks palaukti.
Įstatymas nevykdomas
Tiesioginė rinkodara – plati sąvoka, kurią privatininkai dažnai traktuoja taip, kaip jiems patogiau. Advokatas S.Trofimovas įsitikinęs, kad turi būti prašoma tik tų duomenų, kurių reikia nurodytam tikslui pasiekti. Kitaip galima įtarti esant perteklinių asmens duomenų tvarkymą. Tačiau S.Trofimovas neįstengė prisiminti nė vieno atvejo, kad kas nors dėl tokio įstatymo pažeidimo būtų kreipęsis į teismą. „Didžiausia problema – žmonių mąstymas. Dar įprasta manyti, jog tavimi kas nors pasirūpins. Situacija pagerės tik tada, kai visi tapsime už savo veiksmus atsakingais piliečiais”, – pažymėjo advokatas.
LŽ kalbintas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Alvydas Sadeckas taip pat pabrėžė, kad gyventojų požiūris itin svarbus. Žmonės patys turi priešintis savivalei. „Priimtas įstatymas normalus, tačiau jis nevykdomas”, – apgailestavo parlamentaras.
Reikalaukime patys
A.Sadeckas įsitikinęs, kad įstatymo funkcionavimą gali užtikrinti tik bendros pastangos. „Inspekcija į tą procesą žiūri susitaikėliškai. Jei gyventojai pradėtų reikalauti ir garsiai kalbėti apie pažeidimus, verslo subjektai susimąstytų. Gal tada ir pažeidimų nebūtų”, – svarstė Seimo narys.
Tačiau VDAI pastangos bus bevaisės, kol žmonės patys nepradės reikalauti, kad būtų garantuotas jų privatumas. A.Kunčinas atkreipė LŽ dėmesį, jog ėmus keisti UAB „Maxima LT” lojalumo korteles inspekcija sulaukė daugiau kaip tūkstančio pasipiktinusių klientų skambučių. Tačiau prisiminus, kiek pirkėjų turi šis prekybos tinklas, tas skaičius atrodo juokingai mažas. „Savo teisių suvokimas dar nenusistovėjęs”, – padarė išvadą A.Sadeckas.
Skundai tikrinami
Valstybinėse įstaigose asmens duomenų apsauga kontroliuojama griežtai. Problemų kyla tik privačiose įmonėse. Kai kurios jų į VDAI signalus reaguoja geranoriškai. Pasak A.Kunčino, taip pavyko susitarti su „Statoil” degalinių tinklu. Čia jau nebereikalaujama, kad pirkėjas nurodytų asmens kodą.
VDAI vadovas teigė, jog inspekcijos teikiama informacija apie duomenų apsaugą prieinama visiems. „Stengiamės. Organizuojame renginius, leidžiame brošiūras. Yra mūsų internetinis puslapis, kuriame galima rasti visą reikiamą informaciją”, – vardijo direktorius. Jis tikino, kad į žmonių skundus visada reaguojama. Inspekcija ir savo iniciatyva atlieka tikrinimus. Dabar vienas tokių vyksta vadinamosiose greito kredito įstaigose. Inspekcijos darbuotojams kelia įtarimų, ar nepiktnaudžiaujama teikiant greitą kreditą internetu. Jau pasitaikė atvejų, kai asmenys iš banko ar kitos kreditinės įstaigos gavo pranešimų apie nesumokėtą paskolą, kurios nebuvo ėmę. A.Kunčinas garantavo, kad kiekvienas toks atvejis kruopščiai tiriamas.
Duomenys – ne prekė
Visi LŽ pašnekovai nuolat kartojo, jog vien valstybinės institucijos neužtikrins asmens duomenų apsaugos. Būtinas gyventojų švietimas. „Reikia socialinės reklamos. Bėda, kad nėra tradicijų. Įstatymas buvo priimtas tuščioje vietoje. Gaila, bet esama negeros tendencijos. Žmonės nepratę prisiimti atsakomybės už savo veiksmus”, – sakė S.Trofimovas.
Asmens duomenys nėra prekė. Juolab jie neturėtų būti siejami su atliekama paslauga. Žmonės, nors ir žinodami, kad jų asmens duomenys gali būti panaudoti, tiesiog numoja ranka. Esą niekam tų duomenų neprireiks. Tikimybė, kad kas nors dėl neparduoto išsimokėtinai televizoriaus kreipsis į teismą, praktiškai lygi nuliui. Ir įrodyti, jog buvo daromas spaudimas, beveik neįmanoma. Įrodymas gali būti tik sutarties egzempliorius. Bet jeigu jis nepasirašytas, kaip nustatyti, kad sutartis siūlyta būtent ją pateikusiam asmeniui. Taigi šiuo metu vienintelė institucija, galinti reaguoti į gyventojų skundus, yra VDAI. Žmonės raginami kreiptis į Skundų skyrių. Duomenų valdytojus šiek tiek drausmina būtina registracija Prevencijos skyriuje, tačiau akivaizdu, kad tokios priežiūros nepakanka. Teisiškai lavinti gyventojų niekas neįpareigotas. Tad kol kas asmens duomenys bet kada galės virsti vieša paslaptimi.