Konservatoriai pageidautų, kad politinės partijos būtų finansuojamos tik iš valstybės kišenės

Opozicinė Tėvynės sąjunga siūlo politines partijas iš esmės finansuoti tik valstybės biudžeto lėšomis, tuo metu fiziniai asmenys pagal konservatorių parengtą planą mylimoms partijoms galėtų skirti tik trupinius.
„Mes laikomės nuomonės, kad partijos iš esmės finansuoti turėtų valstybė, atsisakant juridinių asmenų, turi būti atsisakyta ir fizinių asmenų paramos, tokios, kokia ji yra dabar. Vienintelis dalykas, kas galėtų likti, tai 0,5 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio, kurį patys žmonės galėtų skirti toms partijoms, kurios, jų manymu, būtų to vertos“, – trečiadienį po susitikimo su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininku sakė konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius.

Tačiau, pasak Z.Vaigausko, toks reguliavimas nėra itin populiarus nei Europoje, nei pasaulyje. Komisijos vadovas prisiminė, jog tik valstybės biudžeto lėšomis partijos finansuojamos Baltarusijoje – kitų šalių, besinaudojančių tokia praktika, jis nepaminėjo. „Tai nėra sektinas dalykas“, – sakė Z.Vaigauskas.

Konservatoriai taip pat norėtų drausti politinę reklamą televizijoje, suvienodinti politinei reklamai taikomus ribojimus bei finansinės veiklos priežiūrą rinkimų kampanijų metu ir tarp rinkimų.

Be kita ko, likus pusei metų iki rinkimų norima drausti politikams lankytis pramoginėse televizijos laidose. Jeigu šis draudimas būtų pažeidžiamas, tuomet, pagal konservatorių siūlymus, politikų dainos, šokiai ar plepalai apie kulinariją būtų pripažįstami esantys paslėpta reklama, už kurią televizija yra priėmusi neteisėtą mokestį, jeigu nėra įrodoma kitaip.

A.Kubiliaus nuomone, papildomai taip pat reiktų apriboti Vyriausybės resursų panaudojimą partijų ar politikų reklamai.

Pernai gruodį kilo visuotinis opozicijos nepasitenkinimas, kai šalies dienraščiuose pasirodė reklaminiai skelbimai, kuriuose Vyriausybė skelbiasi atsiskaitanti Lietuvos žmonėms, ką padariusi per metus. Skelbimai buvo pasirašyti Vyriausybės ir ministro pirmininko Gedimino Kirkilo vardu.

Visi konservatorių išdėstyti siūlymai trečiadienį buvo aptarti bendrame A.Kubiliaus, VRK pirmininko Z.Vaigausko, Seimo Audito komiteto Donato Jankausko bei Žurnalistų sąjungos prezidento Dainiaus Radzevičiaus susitikime.

Tėvynės sąjungos pirmininkas norėtų, jog jo išdėstyti principiniai Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimai būtų priimti pavasario sesijoje ir galėtų būti taikomi jau spalio mėnesį vyksiantiems Seimo rinkimams.

Tuo tarpu VRK pirmininkas Z.Vaigauskas sako, jog tai mažai tikėtina, nes politikai įstatymų pataisas, o ypač susijusias su partijų finansavimu, svarsto labai ilgai, o vėliau VRK „turi verstis per galvą“, kad galėtų užtikrinti įstatymo įgyvendinimą.

„Kyla didžiulis klausimas, ar suspėta bus su tuo įstatymo projektu. Mes turime, deja, tokią praktiką, kai prieš pat rinkimus priimamas įstatymas, mes turime verstis per galvą, keisti visus savo poįstatyminius aktus, praktiką ir labai sunku įgyvendinti tas įstatymo nuostatas yra“, – žurnalistams sakė VRK vadovas.

Pasak jo, geriausia būtų, jeigu politikai susitartų per kovo ar balandžio mėnesius.

Žurnalistų sąjungos prezidentas D.Radzevičius teigė, jog svarbiausia, kad politikai griežtindami įstatymus suvoktų, kad paslėpta reklama yra „politikų, o ne žiniasklaidos problema“. Be to, pasak jo, būtina panaikinti tą keistą nuostatą, kuri politinių partijų ar politikų reklamą reguliuoja tik politinių kampanijų metu, tarsi tarp rinkimų politikai nesiekia būti labiau matomi.

„Vieną dalyką, kurį mes pasiūlėme ir aš tikiuosi, kad politikai bendruose susitarimuose tą įteisins, tai pirmiausia, kad tai yra ne žiniasklaidos problema. Tai yra politikų problema, jeigu jie savo idėjas, savo politinę partiją pristato dainuodami, šokdami arba reklamuodami savo būstą“, – kalbėjo D.Radzevičius.

Jo teigimu, politikai, Seimo nariai savo etikos kodeksuose turėtų įtvirtinti, jog vienaip ar kitaip reklamuotis yra neetiška, o tokių nuostatų nesilaikymas būtų svarstomas jų pačių etikos sargų.

„Šiuo atveju, aš sakyčiau, kad tas principas, kad veidrodis kaltas, kad snukis kreivas, jisai matyt išnyktų“, – sakė LŽS vadovas.

Apie griežtesnį politinių partijų finansavimą konservatoriai suskubo mąstyti susirūpinę, kad nušalintojo prezidento Rolando Pakso partija „Tvarka ir teisingumas“ reklamuojasi neskaičiuodama pinigų. Buvo prisiminta ir Darbo partijos buhalterijos byla, kurioje įtariama, jog darbiečiai savo veiklos finansavimui nelegaliai išleido apie 25 mln. litų.

Šiuo metu Seime guli du naujos redakcijos politinių partijų finansavimą reglamentuojantys įstatymai: vieną jų ruošė Teisingumo ministerija, kitą – Seimo valdybos sudaryta darbo grupė. Abu jie draudžia juridiniams asmenims finansuoti politines partijas bei riboja fizinių asmenų aukų dydžius.

Šiuo metu per metus vienas žmogus savo mylimai partijai gali skirti iki 39 tūkst. litų (300 MGL). Pagal Seimo darbo grupės įstatymą ši suma sumažėtų 10 kartų – iki 3 tūkst. 900 litų (30 MGL), o Teisingumo ministerijos variante fizinių asmenų leidžiamų aukų dydis išlieka toks pats kaip iki šiol – 300 MGL (39 tūkst. litų) per metus. Bet asmenys, paaukoję politikams daugiau kaip 19,5 tūkst. litų, turėtų privaloma tvarka deklaruoti savo turtą bei pajamas.

Pastarąja nuostata norima užsitikrinti, kad juridinių asmenų pinigai nebūtų skirstomi per fizinius asmenis.

Įstatymų projektai turi ir kitų panašumų, tarp kurių yra nuostata, jog viena dešimtoji valstybės biudžeto dotacijos dalis turėtų būti skirstoma visoms partijoms, nepriklausomai nuo jų pasirodymo rinkimuose. Tai reiškia, kad net vadinamosios „nykštukinės“ arba marginalios partijos, kurios rinkimuose paprastai nepasiekia ryškesnių rezultatų, taip pat dalyvautų 1/10 dotacijos skirstyme.

Pagal abu įstatymo projektus, dotacijos „liūto dalis“ – 90 proc. – būtų skirstoma politinėms partijoms, kurios per rinkimus pelnys tam tikrą procentą rinkėjų balsų.

Šiuo metu ši kartelė siekia 3 proc., tačiau Vyriausybės siūlomame variante sumažėja iki 1 proc. rinkėjų balsų. Seimo darbo grupė šiuo atveju pataisų nepateikė.

Partijoms numatytas ir papildomas politinių partijų lėšų šaltinis – Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri gyventojų prašymu būtų pervedama politinei partijai.

Abu projektai taikosi tvarkyti ir politinės reklamos lauką. Seimo paruoštasis projektas draudžia garso takelius, įvairius klipus ir filmus per radiją ir televiziją. Vyriausybė taip pat nutarė, jog partijų filmukams eteryje ne vieta, ir pasiūlė televizijoje palikti tik diskusijų, debatų, pokalbių bei rinkimų programų pristatymo laidas.

Abiems įstatymų projektams Seime yra pritarta po pateikimo, bet procesai toliau nepajudėjo. Pasak A.Kubiliaus, jie yra „perkrauti detalėmis“, todėl principiniai siūlymai pasimeta detalių gausybėje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.