Regėjimo negalią turintys žmonės sako, kad nauja techninių priemonių išdavimo tvarka žeidžia jų orumą. Valdininkai vietoj to, kad palengvintų jų gyvenimą, reikalauja begalės pažymų.
Nuo šių metų regėjimo negalią turinčio žmogaus gyvenimas šalyje tapo dar sudėtingesnis. Norintieji gauti Brailio rašto mašinėlę ar „kalbantį” laikrodį turi pateikti įvairias pažymas. Anksčiau pakakdavo parašyti prašymą Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai (LASS). Dabar šią funkciją perėmė Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šiaulietė Virginija Gintilaitė – akla nuo gimimo. Ji jau 25 metus vadovauja Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų folkloro ansambliui „Sedula”. Moteris Brailio raštu rašo dainų žodžius, natas. Tik dainoms užrašyti per metus nepakanka 500 lapų specialaus Brailio rašto popieriaus.
Moteris nuėjusi į Techninės pagalbos neįgaliesiems Šiaulių skyrių sužinojo, kad norėdama gauti popieriaus ji turi pristatyti net tris pažymas. Iš gydytojo specialios formos dokumentą – įrodymą, kad turi regos negalią. Darbovietė turėjo parašyti pažymą, kad ji dirba intelektualinį darbą, kuriam reikalingas Brailio rašto popierius. Taip pat iš mokyklos, kurią baigė prieš tris dešimtmečius – pažymą, kad ji moka Brailio raštą.
„Tokia sistema yra pasityčiojama iš aklo žmogaus, – sako V.Gintilaitė. – Turiu važiuoti iš Šiaulių į Kauną – parsivežti pažymos iš mokyklos, kad nemokamai gaučiau Brailio rašto popieriaus.”
„Skylėtas” katalogas
Techninės pagalbos neįgaliesiems centras sudarė priemonių neregiams katalogą, kuriame nėra svarbiausių dalykų: raštingam neregiui reikalingos specialios lentelės, rašiklių, specialių adatų, siūlų įvėrėjų. V.Gintilaitė apgailestavo dar ir dėl to, kad dabar popierių gauna palaidą, anksčiau jį susegdavo į didesnius sąsiuvinius, bloknotėlius. Nešiotis tokį bloknotėlį su grifeliu – vadinamuoju neregio rašikliu, yra patogiau. „Išgirdau – kam tau lentelės ir grifeliai – juk mašinėlę gausi. Ar vykdama į kelionę turėčiau vilkti ir sunkią rašomąją mašinėlę? – stebėjosi V.Gintilaitė.
Naująja techninių priemonių išdavimo tvarka nepatenkintų daug, tačiau daugelis neregių stengiasi vengti konfliktų su pasauliu, kurio ir taip nemato. O juk nemažai neregių, taip pat kaip ir daugelis reginčiųjų, mėgsta skaityti knygas, užsirašo kelionių įspūdžius. Tik knygą jiems atstoja kompaktinis diskas su „mp3” formato įrašu, o užrašų knygelę – diktofonas.
„Aš, aklas nuo gimimo žmogus, turiu įrodyti, kad nieko nematau, moku rašyti ir man pakanka proto baigti neregių mokyklą. Mums aiškinama, kad taip bus išvengta piktnaudžiavimo. Kam dar, be aklo žmogaus, reikalinga Brailio rašto spausdinimo mašinėlė?” – piktinosi V.Gintilaitė.
Dažnai, net ir gavę technines priemones, neregiai negali jomis pasinaudoti, nes sertifikuoti šiuolaikiniai laikrodžiai, termometrai, telefonai įgarsinti tik angliškai.
Žingsnis biurokratijos link
Sigitas Bilevičius, Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro direktorius, taip pat tvirtina, kad naujoji techninių priemonių išdavimo tvarka neturi jokių pranašumų prieš senąją: „Norėta išvengti piktnaudžiavimo techninėmis priemonėmis, o sugrąžinta atgal – į biurokratiją”. Anot jo, dabar neregiai, reikia ar nereikia, užsisakys viską, nes nenorės kelis kartus rankioti pažymų. „Jau rašėme ne vieną raštą į ministeriją. Žmonės, kurie turi negalią visam gyvenimui, neturėtų būti vaikomi rinkti pažymų”, – sakė S.Bilevičius.
Visiškai neregintis Seimo narys Edvardas Žakaris iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo pažadą, kad nauja techninių priemonių išdavimo tvarka bus tobulinama, tačiau poslinkių nemato. „Nauja sistema labiausiai įžeidė tuos žmones, kurie turi negalią visam gyvenimui”, – teigė E.Žakaris.