Bibliotekininkai grasina akcijomis

Apie savo nuopelnus keliant bibliotekininkų atlyginimus jiems pasakojęs kultūros ministras sulaukė pašaipų. Jei valdžia neišgirs bibliotekų darbuotojų pagalbos šauksmo, jie žada pateikti nemalonių staigmenų.

Lietuvos bibliotekos – vienos skurdžiausių Europos Sąjungoje, o bibliotekininkų atlyginimai – vieni mažiausių šalyje. Tai vakar konstatuota per 7-ąjį Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) suvažiavimą Marijampolėje.

LBD pirmininkė Vida Garunkštytė pabrėžė, kad situacija šalies bibliotekose primena 1936 metus. „Nors praėjo septyni dešimtmečiai, beveik niekas nepasikeitė. Taip ir neaišku, koks Lietuvoje turėtų būti bibliotekų tinklas. Valstybė didina investicijas į jų fondus, bet skiriamų pinigų nepakanka, kad bibliotekos apsirūpintų skaitytojų pageidaujama literatūra”, – kalbėjo ji.

Problemų apstu

V.Garunkštytė taip pat nuogąstavo, jog bibliotekininkai nepripažįstami kaip specialistai, prisidedantys prie formalaus ar neformalaus švietimo. Pagaliau jie gauna vergiškus atlyginimus. Salė LBD pirmininkei pritarė skambiais plojimais.

Pasak V.Garunkštytės, dėl menkų atlyginimų labiausiai kenčia didžiausios bibliotekos, kuriose tradiciškai dirbdavo aukščiausią kvalifikaciją turintys specialistai. „Iš mokslinių bibliotekų prityrę darbuotojai jau baigia išsibėgioti, nes jų alga tesiekia 1,5 tūkst. litų. Pavyzdžiui, Latvijoje bibliotekininkų atlyginimai padidėjo beveik keturis kartus, ir ten tokių problemų neliko, o Lietuvoje jos tik didėja”, – sakė V.Garunkštytė.

Ministras prajuokino

Bibliotekininkų skundų klausęsis kultūros ministras Jonas Jučas nebuvo linkęs su jais sutikti. Ministras gyrėsi, esą tik jam atėjus vadovauti Kultūros ministerijai 2006-ųjų spalį po 7 metų pertraukos pirmą kartą bibliotekininkams buvo padidinti atlyginimai. J.Jučas aiškino, jog dar kartą jie kilo nuo šių metų pradžios, kai visiems biudžetininkams rasta papildomų pinigų.

„Neseniai pasirašiau raštą daugelio bibliotekų steigėjoms – savivaldybėms ir paraginau jas bibliotekų darbuotojams padidinti atlyginimus. Kiek didinti, turėtų spręsti savivaldybės. Tad algų kėlimo tendencijos esama”, – tikino ministras.

Išgirdę tokias J.Jučo kalbas bibliotekininkai tik šaipėsi, mat ministras minėtą prašymą savivaldybėms pateikė, kai jose jau beveik baigtas šių metų biudžeto skirstymas, suformuoti ir mokos fondai bibliotekoms.

Neatmeta streiko galimybės

Neišgirdę konkrečių pažadų iš esmės pagerinti bibliotekų padėtį, LBD suvažiavimo dalyviai, atstovaujantys daugiau kaip 3 tūkst. šalies bibliotekų darbuotojų, nutarė kreiptis į Vyriausybę, politines partijas, valstybės valdymo ir savivaldos institucijas. Jie paragino valdžią užtikrinti tolygų valstybinių bibliotekininkystės plėtros programų įgyvendinimą apskrityse.

Valstybė ir kiti bibliotekų steigėjai turėtų rasti tiek lėšų, kad kasmet tūkstančiui gyventojų bibliotekos galėtų įsigyti 200-250 leidinių. Taip pat prašoma iš esmės pakeisti bibliotekininkų darbo apmokėjimo sistemą, įvedant kvalifikacines kategorijas, ir padidinti bibliotekininkų atlyginimą iki vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

„Kol kas nesiimame drastiškų priemonių neaptarnauti skaitytojų, nes ne jie kalti dėl susiklosčiusios situacijos. Tačiau negalime garantuoti, kad taip nebus. Sugalvosime ir ką nors kita, jei mūsų prašymai nebus išgirsti”, – pabrėžė V.Garunkštytė.