G.Kirkilo valdymo menas

Siekiant valdžios postų nesibodima sąmokslų nei prieš valstybę, kai sandėriai sudaromi su verslo subjektais, įvardijamais priedangos organizacijomis, nei prieš artimiausius bendražygius. Socialdemokratų partijos pirmininko ir premjero Gedimino Kirkilo užkulisinė veikla tai akivaizdžiai įrodo. Darbo partijos vedlio Viktoro Uspaskicho pasakojimai, LNK parodytas siužetas, kurį pateikiame skaitytojams, atskleidžia valdžios viršūnių cinizmą ir G.Kirkilo kelią į valdžią.

„Valstybininkai” buria valdžią.
Prieš buriant valdančiąją daugumą Seime ir G.Kirkilui tampant premjeru neapsieita be rusiškų dujų tarpininkės „Dujotekanos” vadovo įsikišimo. Nuo valdžios vairo nustumti „darbiečiai” teigia, kad į lemiamą susitikimą G.Kirkilas buvo atsivežęs politologą Raimondą Lopatą ir Rimandą Stonį. Premjeras atkerta, jog „Dujotekanos” vadovas atstovavo Darbo partijai (DP).

LNK žurnalistė Agnė Vederytė domėjosi slaptu susitikimu, kuris įvyko prieš pusantrų metų „darbiečio” Jono Pinskaus name. Prieš balsavimą Seime čia susirinko DP nariai J.Pinskus, Kęstutis Daukšys, Gintaras Furmanavičius ir socialdemokratas G.Kirkilas. Į derybas buvo pakviesti ir jokių pareigų nei partijose, nei valstybės tarnybose neinantys R.Stonys, rusiškų dujų tarpininkės „Dujotekanos” vadovas, ir jo remiamo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius R.Lopata.

V.Uspaskichas, Darbo partijos pirmininkas: „Kirkilas paprašė, kad Darbo partija nepalaikytų per balsavimą Balčytį, tada jis bus pasiūlytas premjeru, ir palaikytų jį premjero poste, jis tada juos įtrauks į valdančiąją daugumą.”

„Darbiečiai” sako nesupratę, kodėl būsimas premjeras į susitikimą atsivedė „Dujotekanos” vadovą R.Stonį ir politologą R.Lopatą.

J.Pinskus, Darbo partijos narys: „Tai nebuvo oficialus derybinis susitikimas, tai buvo toks neformalus susitikimas, ir kokiais motyvais vadovaujantis jie pasikvietė R.Lopatą ir R.Stonį, mums ir po to liko neaišku. Tokių žmonių atsiradimas, manau, parodo, kad jie turi didžiulę įtaką tiems procesams.”

G.Kirkilas tvirtina R.Stonio į derybas dėl valdžios nesivedęs, nes jo esą net nepažįsta: „Pirmiausia valdžios mes ten neformavom, jie pasikvietė mane ir aš pasiėmiau, ačiū Dievui, R.Lopatą, o jie buvo pasikvietę ir R.Stonį, ir dar kažką. Tai čia reikia paklaust jų, kodėl jie kvietė. Aš pats nustebau.”

R.Stonys telefonu nepasiekiamas. R.Lopata iš pradžių neigia dalyvavęs šiame susitikime, tačiau kiek vėliau pripažįsta jame buvęs. R.Lopata, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas: „Tokia informacija klaidinga… o kitam sąstate… (atsidūsta) supratau, tai buvo pasakyta visiems, tai buvo konfidencialus pokalbis, ir tiek.”

G.Kirkilui tapus premjeru jo patarėju buvo paskirtas „Dujotekanai” esą artimas įtakingas Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Albinas Januška.

Ieškota parankesnio kandidato

„Apie šio susitikimo detales sužinojau tik iš to LNK reportažo, – vakar LŽ prisipažino Zigmantas Balčytis. – Partijos tyrimas šiuo klausimu viską turėtų sudėlioti į savo vietas. Kadangi esu partijos pirmininko pavaduotojas, stengsiuosi, kad nekiltų papildomų nereikalingų aistrų, nes tai – vidinis mūsų partijos reikalas.” Z.Balčytis pridūrė, jog po atlikto tyrimo bus daromos ir atitinkamos išvados.

„Aš pats kaip žmogus jaučiuosi patogiai, nes galiu visiems be jokios sąžinės graužaties žiūrėti tiesiai į akis”, – tvirtino jis. Paklaustas, ar taip pat ramiai į akis žiūrės ir G.Kirkilui, kuris užkulisiuose rezgė intrigas ir slapta sprendė, kam tapti premjeru, Z.Balčytis atsakė nenorįs kalbėti už partijos pirmininką. „Aišku, dabar prasidėjo rinkimų kampanija, tad gal ir ne visi tie faktai yra tokie, kokie buvo parodyti. Tačiau akivaizdu, kad mums su G.Kirkilu reikia pasiaiškinti, – kalbėjo Z.Balčytis. – Tokie užkulisiniai sprendimai nėra labai priimtini. Partijai reikės prisiimti ir geruosius, ir bloguosius ministro pirmininko darbus. Apskritai taip reikalai neturi būti sprendžiami.”

Z.Balčytis nesiėmė komentuoti, kodėl jo kandidatūra į premjerus buvo nepriimtina „Dujotekanai”, A.Januškai ir su šia dujų importo tarpininke susijusiems kitiems „valstybininkams”. „Tik manau, jog pasirinktas tas kandidatas, kuris buvo parankesnis. Dėl to ir dėtos tam tikros pastangos”, – sakė Z.Balčytis.

Intrigų labirintuose

Socialdemokratų partijos Garbės pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas, protegavęs Z.Balčyčio kandidatūrą į premjero postą, vakar buvo itin nekalbus. Jis keliskart LŽ pabrėžė, kad nenori viso to komentuoti.

„Seniai žinau apie šį reikalą, tačiau niekada neužsiėmiau ir neužsiimsiu intrigomis, – tvirtino A.Brazauskas. – Visiškai aišku, kad tokie užkulisiniai susitikimai yra nenormalūs. Tačiau mes, lietuviai, jau tokie esame – norime vienas kitą net be prieskonių suvalgyti.”

Politinis aferistas

„G.Kirkilas nuvertė A.Brazauską ir įkalbėjo Darbo partijos narius Seime neišrinkti premjeru Z.Balčyčio, o išrinkti jį. Už tai G.Kirkilas žadėjo Darbo partijos narius įtraukti į Vyriausybę ir duoti net penkis ministrų postus. Tačiau tą pačią dieną, kai Darbo partijos balsais buvo patvirtintas premjeru, G.Kirkilas jau nebesisveikino su „darbiečiais”, – per vieną interviu savo prisiminimais dalijosi ir DP vadas V.Uspaskichas. – G.Kirkilas gerai apgalvojo savo planą. Darbo partijos nario J.Pinskaus namuose jis organizavo sandėrininkų susitikimą. Jame dalyvavo „darbiečiai” J.Pinskus, K.Daukšys ir G.Furmanavičius, socdemams atstovavo G.Kirkilas, politologas R.Lopata, „Dujotekanos” vadovas R.Stonys, A.Januška ir vienas A.Brazausko giminaitis – verslininkas Adolfas.

Kaip matote, be G.Kirkilo, kitų Socialdemokratų partijos narių nebuvo. Sužinojęs apie šį susitikimą iškart siunčiau signalą „darbiečiams”, kad G.Kirkilas juos apgaus, nes tai didžiausias aferistas politinėje arenoje. Kaip netrukus paaiškėjo, ir apgavo juos lyg vaikus.”

Kaip G.Kirkilas tapo ministru
„Šiek tiek anksčiau G.Kirkilas ir manęs prašė, jog užtarčiau jį A.Brazauskui. Mat G.Kirkilas norėjo, kad A.Brazauskas teiktų jo kandidatūrą į krašto apsaugos ministro postą. Ir man teko važiuoti pas A.Brazauską, pasiėmus butelį viskio „Blue Label”, ir užtarti G.Kirkilą. Kitaip jis, ko gero, nebūtų tapęs ministru, – toliau pasakojo V.Uspaskichas. – Kaip šiandien atsimenu, A.Brazauskas sakė: „Na kur jį „statyti” ministru, juk jis buvo tik CK instruktorius. Pasiuntinukas…” Bet aš prašiau to, keldamas kaip vieną iš reikalavimų, sudarant koaliciją. Rezultatas – G.Kirkilas vis dėlto tapo ministru.”

Reikia pjauti pūlinius

„Nors šis konkretus epizodas man nežinomas, tai tik papildo bendrą vaizdą, apie kurį kalbėjo mūsų kontržvalgybos karininkai, kai buvo atliekamas parlamentinis tyrimas. Todėl mums ir nepateikiama pažyma „Dėl Vyriausybės formavimo”, kurioje, neatmestina, yra ir ši, ir kitos istorijos, – svarstė konservatorė Rasa Juknevičienė. – Tuos gausius pūlinius reikia kuo skubiau pjauti, tačiau tai turi daryti patys žmonės, kurie renka valdžią.”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "G.Kirkilo valdymo menas"

  1. as

    Sakot pjaut pulinius, o kas tuomet liks ? :)))), kas bus prie lovio? Jie turi patys ismirt ir ilga laika dar vartytis, kol visi Lietuvoje neprades gyvent kaip to nusipelne.

Komentuoti: as Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.