Daugelis tėvų nerimaudami laukia savo vaikų, ypač sūnų, brendimo laikotarpio, kai prasideda paauglystės maištai, „hormonų audros” ir kitokie suaugusiųjų logikai nesuprantami vaikų elgesio pakitimai. Tėvai tuomet nebežino nei kaip su savo vaikais kalbėti, nei kaip elgtis.
Aną dieną dėl savo trylikamečio sūnaus elgesio į redakciją patarimo kreiptis nusprendė keturiasdešimtmečiai sutuoktiniai. Tačiau ką net ir šviesiausia redakcijos galva galėtų jiems patarti? Nebent kreiptis į psichologus. Tačiau ir šie būtų bejėgiai „išrašyti receptus”, jei nežinotų, kokia atmosfera šeimoje, ir suprasti, kodėl vaikas kelintą kartą bėga iš namų. Pasak sutuoktinių, kitas, penkiolikmetis, sūnus tokių „bajerių” nekrėtė ir nekrečia. Taigi, ką daryti?
Kaip dažnai pasitaiko, norėdama besitikėjusiems patarimo tėvams padėti, kreipiuosi į visažinius miestelėnus: gal Jūs ką nors sunerimusiems tėvams galėtumėte patarti, jei esate susidūrę su panašiomis savo vaikų problemomis?
„Vakarų ekspresas”