Pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje reglamentuojančiuose įstatymuose ir normatyviniuose aktuose skubiai reikalingi pakeitimai, kurie subalansuotų valstybės, savivaldybių bei įmonių teises ir atsakomybę, skatintų verslo savivaldą bei mažintų valstybinio administravimo poreikį.
Tokia nuomonė išsakyta Vilniuje ketvirtadienį vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Panaudotų pakuočių tvarkymo sistema įstatyminėje kryžkelėje”, kurioje Lietuvos ir tarptautiniai ekspertai, remdamiesi Europos Sąjungos šalių ir Lietuvos patirtimi, aptarė panaudotų pakuočių tvarkymo srityje kylančias problemas, jų atsiradimo priežastis bei galimus sprendimus. Šią konferenciją Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga surengė Vokietijos susivienijimas tarptautinėms aplinkos technologijoms perduoti ITUT, pakuočių atliekų tvarkymo nacionalinių sistemų bendradarbiavimo forumas PRO EUROPE bei pakuočių tvarkymą Lietuvoje organizuojanti bendrovė „Žaliasis taškas”.
Konferencijoje pranešimus skaitė Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė, Europos Komisiją ir ES šalių vyriausybes konsultuojančios Jungtinės Karalystės įmonės „Perchards” ekspertė Gill Bevington, PRO EUROPE generalinis direktorius Joachim Quoden, Čekijos EKO-KOM generalinis direktorius Zbynek Kozel, Latvijos „Zalais Punkts” vadovė Undine Bude bei „Žaliojo taško” generalinis direktorius Saulius Žvirblis. Konferencijoje ir diskusijose dalyvavo Seimo, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos inspekcijos, regioninių aplinkos apsaugos departamentų, Lietuvos laisvosios rinkos instituto bei suinteresuotų asociacijų ir įmonių atstovai.
Pasak „Žaliojo taško” vadovo Sauliaus Žvirblio, pakuočių atliekų tvarkymas yra vienas svarbiausių aplinkos apsaugos būdų, tačiau Lietuvoje šioje srityje yra daugybė trūkumų, kuriuos lemia įstatymų ir normatyvinių aktų neišbaigtumas bei dėl patirties trūkumo atsiradusios spragos.
„Lietuvoje gamintojai ir importuotojai iki šiol nepakankamai informuoti apie panaudotų pakuočių tvarkymo pareigą, nėra statistikos apie pakuočių kiekį rinkoje, tvarkymo būdus bei su pakuotės mokesčiu susijusių įmonių skaičių. Be to, šioje srityje iki šiol nesuderintas verslo įmonių ir savivaldybių vaidmuo, stinga resursų kontrolei, o tai sudaro sąlygas dokumentacijos klastojimui”, -sako jis.
„Žaliojo taško” vadovas dar kartą išreiškė nerimą, jog nepasikeitus valstybės požiūriui į šią sritį, Lietuva nesugebės įvykdyti duotų ES įsipareigojimų ir iki 2006 metų pabaigos pasiekti, kad ne mažiau kaip 50 proc. vidaus rinkoje esančios pakuotės atliekų būtų perdirbta arba panaudota energijai gauti. „Žaliojo taško” duomenimis, 2004 metais Lietuvoje buvo sutvarkyta tik apie 17 proc. visos pakuotės, kai pagal įsipareigojimus ES šis rodiklis turėjo siekti 32 proc.
„Įsipareigojimai Europos Sąjungai, Vyriausybės patvirtintos tvarkymo užduotys lemia, kad jau 2006 metais privalomi sutvarkyti kai kurių rūšių pakuočių kiekiai išaugs net kelis kartus, pavyzdžiui, popieriaus – net keturis kartus. Tai gali būti nepakeliama užduotis pakuočių tvarkymo infrastruktūrai, dėl to dalis įmonių neturės kitos alternatyvos ir privalės mokėti taršos mokestį. Šis mokestis labiausiai palies smulkųjų ir vidutinį verslą, ypač finansiškai silpnas įmones, o tai joms gali reikšti žlugimą”, – sako jis.
Konferencijos dalyviai sutarė, kad panaudotų pakuočių tvarkymo srityje būtini ryžtingi pokyčiai, įskaitant pakeitimus šią sritį reglamentuojančiuose Lietuvos teisės aktuose. Pastaruoju metu atsiranda siūlymų šias problemas spręsti žymiai sustiprinus valstybinių institucijų kišimąsi į įmonių ūkinę ir komercinę veiklą. Tačiau nuogąstaujama, kad tokie veiksmai blogintų verslo sąlygas ir didintų įmonių priklausomybę nuo administruojančių institucijų. Kitų ES valstybių patirtis rodo, kad valstybinio administravimo didinimą galėtų pakeisti verslo įmonių jungimasis į gamintojų ir importuotojų jungtinės atsakomybės organizacijas, savikontrolė ir kolektyvinis interesų derinimas. Tokio pobūdžio organizacijos veikia 24-iose iš 25-ių ES šalių.
„Pakuočių atliekų tvarkymas yra kompleksinė veikla, kasmet vis labiau įtakojanti verslo įmonių veiklos sąlygas, todėl jai būtinas stabilumas bei verslo įmonėms keliamų reikalavimų aiškumas ir planingumas bent jau artimiausiems 2-3 metams. Lietuvoje taršos mažinimo užduočių našta tenka verslui, todėl valstybė turėtų pripažinti verslininkų siūlomų sprendimų ir iniciatyvų svarbą bei atsižvelgti į kitose ES šalyse sukauptą tokio pobūdžio patirtį”, – sako „Žaliojo taško” vadovas.