Nekilnojamojo turto kompanijos „Balsts” vadovas Aigaras Sarinis neatmeta galimybės, kad Latvijoje gali pasikartoti „amerikiečių scenarijus”. Tuo atveju šalis gali pažinti „bankrotų skonį”, rašo „Telegraf”.
„Dabartinis kainų sumažėjimas kol kas nėra krizė. Žinoma, tai rinkos stabilizacija. Tiesiog tam tikru konkrečiu momentu mes atsidūrėme nerealiame siurrealistiniame pasaulyje. Viskas augo, visi uždirbdavo, visi buvo investuotojai. O kainos didėjo. Tačiau visą laiką taip tęstis negalėjo. (…) Kadangi kaina augo daug sparčiau nei didėjo gyventojų pajamos, anksčiau ar vėliau turėjo atsitikti taip, kad perkamoji galia ar kokie kiti rizikos faktoriai žmonėms, imantiems paskolas, pasiekė kritinį lygį. Maksimali kaina, vadinasi, spekuliantams ši sritis jau nebeįdomi, nėra didelio pelno. Žmonės ėmė pamažu trauktis iš šio verslo ir dairytis kitomis kryptimis. Atitinkamai įvyko ir kainos korekcija. Aš nevadinu dabartinės situacijos krize. Tai tik kainos korekcija”, – situaciją nekilnojamojo turto rinkoje komentuoja A. Zarinis.
Jis prognozuoja, jog nekilnojamojo turto kainos keisis visuose segmentuose – tiek elitinės, tiek ekonominės klasės.
Kalbėdamas apie bankrotus Estijos ir JAV rinkose A. Zarinis pastebi, kad dabar Latvijoje kyla klausimas, ar pasimokysime iš jų patirties.
„Ar galėsime savo likimą palengvinti? Iš esmės procesai bręsta ir kažin ar pavyks jų išvengti. Juk jūs suprantate, kad jeigu nekilnojamojo turto rinka auga ir plečiasi, labai didelė pinigų masė cirkuliuoja statybose. Be to, viena darbo vieta statybos sektoriuje sukuria dar 4 darbo vietas kitose ūkio sferose. Tai ir statybinių medžiagų prekyba, įvairios paslaugos, transportas. Taigi bendra situacija šioje rinkoje gali turėti realų poveikį visai šalies ekonomikai. Taip pat ir darbo jėgos rinkai. Žinoma, kažkas subankrutuos. Bet pasaulyje, net ir esant geriems rodikliams, kasdien vyksta tūkstančiai bankrotų”.
Tuo tarpu specialistas įsitikinęs, kad bankai turi laikytis tos politikos, kurią diktuoja valstybė. „Taip, žinoma, hipotekos kreditai duoda pelno. Tačiau pinigai į skandinavų bankus plaukia ir iš Amerikos. O jeigu ten pastebima finansinė krizė, vadinasi, ir mūsų paskolos tampa brangesnės, palūkanos auga. Taigi gyventojams tampa nebelabai naudinga imti šias paskolas, nors jiems jų ir reikia. Čia kyla klausimas: viena, mes norime imti šias paskolas, kita, ar galime?” – svarsto A. Sarinis.
Jis kalba ir apie valdžios įtaką nekilnojamojo turto rinkai.
„Žinoma, bankai atlieka didžiulį vaidmenį. Bet aš manau, kad tokie išorės veiksniai kaip įstatymai taip pat turi rimtą įtaką. Todėl kad kovos su infliacija procese, ekonomikos stabilizacijos procese galima priimti tokius sprendimus, kurie turės įtakos tolesnei kai kurių ūkio šakų, tarp jų ir nekilnojamojo turto, plėtrai. O nekilnojamojo turto sektorius šaliai reikalingas”, – teigia A. Sarinis.