Popiežius Benediktas XVI sekmadienį per mišias stovėjo nugara į tikinčiuosius, atgaivindamas senąsias apeigas, kurios nebuvo naudojamos jau kelis dešimtmečius.
Pirmąjį kartą po Vatikano II Susirinkimo, vykusio 1962-1965 metais, popiežius atsistojo nugara į tikinčiuosius ir veidu į Kristų.
Aukodamas mišias Siksto koplyčioje Benediktas XVI stovėjo prie senovinio altoriaus po Michelangelo (Mikelandželo) freska „Paskutinis teismas” vietoj paprastai naudojamo altoriaus ant mobilios platformos, prie kurio stovėdami jo pirmtakai per mišias būdavo atisukę veidu į tikinčiuosius.
Pastaruoju metu senasis altorius buvo naudojamas per popiežiaus rinkimus kaip vieta, kur dedami balsalapiai. Ganytojiškąjį pamokslą Benediktas XVI sakė iš seno medinio sosto, kuris yra į kairę nuo altoriaus ir kuriuo 19 amžiuje naudojosi Pijus IX.
Pareiškime, kurį paskelbė Popiežiaus liturginių apeigų biuras, sakoma, kad senojo altoriaus naudojimas aiškinamas noru parodyti pagarbą „šio architektūros šedevro grožiui ir harmonijai”.
Vokietijoje gimęs konservatyvus pontifikas pamažu sugrąžina senąsias apeigas, panaikintas po Vatikano II Susirinkimo.
Praėjusių metų liepą Benediktas XVI išleido nuostatą, leidžiantį plačiau vartoti lotynų kalbą, ir tai buvo vertinama kaip nuolaida tradicionalistams. Taip pat jis pareiškė pageidavimą, kad bažnyčiose būtų atgaivintas grigališkasis choralas.
Vatikano II Susirinkimas, kurį sušaukė Jonas XXIII, modernizavo Katalikų Bažnyčią, konkrečiai – buvo nuspręsta atsisakyti lotynų kalbos kaip oficialios pamaldų kalbos, taip pat pertvarkyti Bažnyčią ir pradėti dialogą su kitomis religijomis.