Nekelkite balso

Konsultacijų metu dažnai tenka išgirsti iš vaikų ir paauglių, kad labiausiai juos žeidžia, žemina bei kelia vidinį pyktį tėvų pakeltas tonas, nuolatinė kritika, šiurkščiai išsakomi pamokymai.

Vaikus trikdo ne tiek bausmė, kiek virtinė šiurkščiai išsakytų priekaištų. Kai konsultacijų metu imame gilintis į vaiko ir tėvų tarpusavio santykius, paaiškėja, kad nepagarbaus atžalos bendravimo su tėvais priežastis yra… pačių tėvų bendravimo pamokos.

Bendravimo kultūros vaikai mokosi iš pačių artimiausių žmonių. Ypač – konfikto metu.

Šiurkštus žodis visada yra neigiamas dirgiklis. Jis veikia mūsų nervų sistemą, o per ją – visus kitus vidaus organus. Labiausiai kenčia širdis ir kraujagyslės. Atsakas į nemalonų pokalbį – visad smarkūs širdies ir smegenų kraujagyslių spazmai. Šiurkštus žodis ar kitas panašus dirgiklis mūsų, ir tuo labiau vaikų kūną, veikia tik kelias minutes, bet reakcija, t.y. psichologinės pasekmės, tęsiasi valandų valandas, netgi keletą dienų.

Pasekmės? Vidinis pyktis, liūdesys, kaltė, gėda, vidinė sumaištis, menkinantys pasitikėjimą savimi bei kitais.

Tėvai akylai saugo savo vaikus nuo peršalimo ligų, tačiau patys dažnai žaloja jų psichiką užgauliais žodžiais.

Teoriškai visi žinome, kad šiurkštumas, įsakmus tonas yra blogi auklėtojai. Jie ne padeda, o komplikuoja santykius, provokuoja vidinį pasipriešinimą.

Ką daryti? Klausimas nelengvas. Esame žmonės, ne visada sugebantys susivaldyti, kad ir kaip stengtumėmės. Tačiau pravartu įsiminti svarbias taisykles:

1. Vaikui nusikaltus, nepulkite iš karto bausti.

Palaukite, kol nusiraminsite patys, ir galėsite blaiviau žvelgti į situaciją bei apgalvoti, kaip ją išspręsti pamokant vaiką neįkyriai.

2. Raskite tinkamą laiką ir vietą rimtam pokalbiui.

Pokalbis paskubomis tarpduryje negali būti veiksmingas ir duoti rezultatų.

3. Nemoralizuokite vaikų jų draugams girdint.

Rezultatas bus atvirkštinis. Skaudi pajuoka, šleptelėjimai, reikalavimai, nepagrįstas įtarumas – visa tai skatina vaiko priešinimąsi, užsispyrimą, bukina jį.

5. Prieš bausdami, prisiminkite, kad jūsų vaikas yra geras.

Kaip ir kiekvienam iš mūsų, jam kartais nesiseka, jis klysta. Puoselėkite gerąsias vaiko savybes, kad jos stiprėtų, o ne įtvirtinkite blogąsias nuolat jas akcentuodami. Neslopinkite jo prigimtinio gerumo pernelyg griežtomis, netaktiškomis bausmėmis.

Klausykitės

Dažniausia suaugusiųjų netakto, o kartais ir prievartos priežastis – bloga nuotaika, jų pačių gyvenimo sunkumai. Mamai ir tėčiui reiktų mokytis neišlieti susikaupusio pykčio ant savo vaikų. Jeigu esate susierzinę, – nekritikuokite vaiko ir juo labiau jo nebauskite. Jie gi nekalti dėl mūsų nesėkmių.

* Jeigu norite išsiaiškinti, kodėl jūsų vaikas elgiasi būtent taip, o ne kitaip, darykite tai tik tada, kai esate nusiteikę taikiai. Pakeltas tonas žemina jūsų vaiko orumą, o juk jūsų bendravimo tikslas nėra toks: žeminti ir dvasiškai luošinti.

* Bendravimo tikslas – suprasti, kodėl kitas taip mąsto ir jaučia.Todėl kai vaikas dėsto savo nuomonę, kalba apie savo jausmus, – susilaikykite nuo komentarų. Tiesiog klausykite, išgirskite.

* Išsakykite ir savo jausmus, t.y. kaip jaučiatės, kodėl vienaip ar kitaip pasielgėte ar elgiatės. Tai irgi skatins jūsų vaiką pasistengti jus suprasti, didins tarpusavio supratimą.

* Išeities iš susidariusios keblios padėties visada ieškokite bendromis jėgomis. Kalbėkitės, kaip panašioje situacijoje buvo galima pasielgti abiem pusėms, ir kaip galima išvengti nesusipratimų ateityje.