Lietuvoje tęsiasi Laisvės gynėjų dienai skirti renginiai

Lietuvoje tęsiasi Laisvės gynėjų dienai skirti minėjimo renginiai.
Prisimenant 1991 metų sausio 13 dienos įvykius, šeštadienį pieš vidurdienį Vilniuje jau septynioliktą kartą prasidės tarptautinis pagarbos bėgimas nuo Antakalnio kapinių iki televizijos bokšto „Gyvybės ir mirties keliu“. Klaipėdoje tradicinis bėgimas „Laisvės gynėjų kelias“ nuo Girulių televizijos bokšto iki Savivaldybės pastato rengiamas sekmadienį.

Sausio 13-osios įvykius taip pat primins parodos. Parlamento galerijoje šeštadienį rengiamų Seimo atvirų durų dienos metu bus pristatoma Rimanto Dichavičiaus paroda „Nelengvi atgimimo žingsniai“, Sausio 13-osios memoriale prie Seimo rūmų šeštadienio vakarą bus pristatoma paroda „Liudijimai“.

Atminimo laužai šeštadienio vakarą Vilniuje degs prie Televizijos bokšto, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos bei Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų, Klaipėdoje – prie Savivaldybės. Kaune pilietinė akcija „Sveika būk, Laisve!“ šeštadienio vakarą rengiama Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prie Nežinomo kario kapo ir Laisvės paminklo.

Sausio 13-osios įvykiams atminti šeštadienio vakarą taip pat rengiama Literatūros ir muzikos valanda „Nerimo mintys“ Vilniaus televizijos bokšto salėje bei koncertas „In Memoriam“ Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje.

Sekmadienį į iškilmingą posėdį Laisvės gynėjų dienai paminėti rinksis Seimo nariai. Vidurdienį prie Seimo rūmų vyks Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, vėliau bus laikomos šv. mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Po jų Antakalnio kapinėse bus pagerbtos Sausio 13-osios aukos. Sekmadienį taip pat bus pagerbti Laisvės gynėjai, palaidoti Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio kapinėse.

Sekmadienio popietę Seimo vadovybė susitiks su nukentėjusiais per Sausio 13-ąją ir žuvusių giminėmis.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės siautėjimą Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pastato.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.