Bulvės – deficitinė prekė

Pasibaigus švenčių maratonui, kai kurių parduotuvių lentynose gyventojai pasigedo bulvių. Prekybininkai tikina, kad tai pavieniai atvejai ir didesnių problemų nėra.

Pasijuto kaip sovietmečiu

Skaitytoja Ona, sekmadienį nusprendusi apsipirkti „Rimi” parduotuvėje, nemaloniai nustebo neradusi bulvių.

„Kiekvieną sekmadienį užsuku į šią parduotuvę apsipirkti visai savaitei. Kadangi nuolatos čia lankausi, buvo gana netikėta, kai vietoj bulvių išvydau sukrautus burokus. Bulvių tiesiog nebuvo”, – keblią situaciją prisiminė pašnekovė. Moteris sakė pasijutusi tarsi sovietmečiu, kai daugelio prekių būdavo neįmanoma įsigyti.

Savaitgalį bulvių buvo neįmanoma rasti ir kai kuriose kitų prekybos tinklų parduotuvėse. Klaipėdiečiai piktinosi, kad net ir suradus bulvių, šios buvo prastos kokybės, kai kurios peršalusios ar suvytusios.

„Gal ir būtų galima kreiptis į parduotuvės administraciją ir reikalauti grąžinti pinigus, tačiau tai atimtų labai daug laiko”, – teigė Vytautu prisistatęs vyras.

Prekybininkai ramūs

Kol pirkėjai skundžiasi, pardavėjai išlieka ramūs ir tikina, kad panašūs atvejai yra pavieniai.

„Taip, bulvių keletą dienų minėtose parduotuvėse nebuvo. Daugelis funkcijų parduotuvių tinklo viduje yra automatizuotos, o po kalėdinės prekybos sistema šiek tiek išsiderino”, – aplinkybes komentavo parduotuvių tinklo „Rimi” komunikacijos vadovė Rasa Juodkienė.

Pašnekovė pabrėžė, kad tai yra pavienis atvejis, sistema suderinta ir toliau darbas vyks sklandžiai, o rimtesnių skundų dėl šio incidento tinklas nesulaukė.

Paklausta apie kokybę ir galimybę į parduotuvių lentynas patekti sušalusioms bulvėms, pašnekovė patikino, kad daržovės sandėliuojamos taip, kad oro sąlygos daržovėms nepakenktų.

Griežtai kontroliuoja

Prieš patekdamos į lentynas lietuviškos bulvės tikrinamos tris kartus.

„Jei nustatoma, kad prekės neatitinka kokybės reikalavimų, dažniausiai kaltė tenka salės darbuotojams, tiesiogiai atsakingiems už produkcijos keitimą”, – apie tvarką pasakojo Tomas Vaišvila, prekybos tinklo „Iki” komunikacijos direktorius.

Anot jo, stengiamasi, kad lietuviškų bulvių užtektų iki naujo derliaus, bet tai labai priklauso nuo oro sąlygų ir derlingumo. Jei bulvės baigiasi anksčiau, tinklams tenka jų importuoti.

„Bulvės vežamos iš egzotiškų šalių, tokių kaip Egiptas, tad jų kontrole užsiima Valstybinė augalų apsaugos tarnyba. Tačiau dažnai pasitaiko, kad mes patys būname nepatenkinti produkcijos kokybe ir apie tai informuojame tiekėjus”, – sakė T.Vaišvila.

Bulvės tarnybos yra įtrauktos į rizikos grupę ir kontroliuojamos daug griežčiau nei, tarkime, įvežtiniai obuoliai. Tai daroma dėl itin pavojingos ir greitai plintančios ligos – bulvių maro. Atsivežus užkrėstą partiją, kiltų grėsmė apsikrėsti vietos augalams. Bulvių maras per gana trumpą laiką gali visiškai sunaikinti bulvių pasėlius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.