Prieš kelis dešimtmečius amerikiečių gydytojai Eugene Van Scott bei Ruey Yu pastebėjo teigimą vaisinių rūgščių poveikį ir sukūrė technologiją, leidžiančią pagerinti odos išvaizdą.
Pastaruoju metu viso pasaulio dermatologai aktyviai naudoja įvairių koncentracijų glikolio rūgštis, siekdami pagerinti odos išvaizdą po saulės ar amžiaus sukeltų pakitimų, norėdami sušvelninti, palyginti odą esant randams po buvusių ar esamų jaunatvinių spuogų, sumažinti odos poras, atjauninti odą be plastikos chirurgo pagalbos.
Alfa hydroksi rūgštys veikia tarpląstelinius paviršinių ir gilesnių sluoksnių ryšius, dėl to oda darosi lygesnė, mažiau raukšlėta, skaistesnė bei mažiau dėmėta.
Jų efektyvumu jau niekas neabejoja. Naudojant produktus su glikolio rūgštimi daug kam pavyko pagerinti sausos, riebios,linkusios į spuogus odos būklę.
Cheminis pilingas – speciali technologija, skirta viršutiniam odos sluoksniui šalinti. Ji skatina gilesnių odos sluoksnių regeneraciją, dėl kurios oda pastorėja, pasilygina, pagausėja elastinių ir kolageninių skaidulų.
Anksčiau taip pat buvo naudojamas cheminis pilingas, tačiau naudotos labai agresyvios medžiagos, kurios sudirgindavo odą, sukeldavo alergines reakcijas ir kita.
Ruošiantis atlikti cheminį pilingą būtina gydytojo dermatologo, turinčio patirties dirbant su vaisinėmis rūgštimis, konsultacija. Juk svarbiausia – nepakenkti. Konsultacijos metu įvertinamas galimas pašalinis poveikis ir kontraindikacijos (kada griežtai negalima skirti glikolio rūgščių procedūrų), vartojamus medikamentus, gretutines ligas, kaip herpeso infekcija, įvairios egzemos, alergija, seborėjinis dermatitas, jautrumas saulės spinduliams.
Rudens ir žiemos sezonas ypač tinkamas šioms procedūroms.
Norint sustiprinti pilingo efektą, gali būti panaudotos sintetinės gydomosios medžiagos iš vitamino A. Tačiau jos turėtų būti vartojamos gana atsargiai, nes didėja pašalinių reakcijų grėsmė.