Apie prasidėjusį traumų sezoną kalbamės su Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės ortopedu-traumatologu Jurgiu Gaveliu.
Pasak mediko, kai lauke slidu, į šios ligoninės traumatologijos punktą kasdien kreipiasi net apie šimtą įvairias traumas patyrusių vilniečių. Dažniausiai pasitaiko įvairių patempimų, kulkšnies, stipinkaulio, rankos riešo lūžių. Staiga nugriuvus neretai prastai baigiasi mėginimai atsiremti į žemę plaštaka.
Slidžiu keliu pavojinga skubėti, tad žinant oro sąlygas vertėtų iš namų išeiti šiek tiek anksčiau, pėdinti nedideliais „pingvino” žingsneliais. Kai kuriose šalyse žmonės nesigėdija išeiti į plikšalą apsiavę guminiais kaliošais, tačiau Lietuvoje tokios mados seniai nebėra. Vis dėlto pasirūpinti tinkamu apavu, ir ypač tada, kai savos kojos – pagrindinė susisiekimo priemonė – verta.
Žiemą – su žiemine avalyne
Svarbiausia, kad dėvima avalynė būtų žieminė – tada gamintojų ji pritaikyta atitinkamoms sąlygoms. Ištikimiausios aukštakulnių gerbėjos turėtų iškeisti šiuos batus į sportiškesnius, su žemesne ir platesne pakulne, dar geriau – grubiu, rantytu padu. Gražesnįjį apavą įsidėjus į rankinę galima juo persiauti jau patalpose. Kai kuriose parduotuvėse prekiaujama batais su protektoriumi, kuriame yra įtaisyti 4-5 atlenkiami dygliukai. Kai slidu – tokiais batais eiti daug saugiau, o kai nereikia, dygliukus galima užlenkti. Specialių slidžiam orui pritaikytų avalynės priedų vargu ar rasite, tad J.Gavelis rekomenduoja keletą savigalbos būdų, ypač praversiančių vyresnio amžiaus žmonėms.
*Mokantieji meistrauti gali pabandyti išpjauti 2-3 cm pločio nebenaudojamos tarkos juostelę ir apjuosę ją guma pritvirtinti prie pado.
*Prie pado pritaisyti audeklo gabalą – medžiaga neslysta.
*Į lauką išeiti pasiramsčiuojant lazdele su antgaliu, įsmingančiu į ledo paviršių. Nebrangių – 7-8 litus kainuojančių antgalių su išlendančiu vinuku galima įsigyti ortopedijos prekių parduotuvėse. Pasiramsčiuojant šia pagalbininke atsiranda trys atramos taškai, tad einama daug stabiliau.
Pirmoji pagalba – ramybė ir ledas
Kaip elgtis vis dėlto paslydus ir pargriuvus? J.Gavelis nerekomenduoja iš karto keltis ir eiti. Lūžis gali būti ne skersinis, o išilginis, tad atsistojus bei nesant atramos kaulai lenda pro odą. Situacija dar labiau komplikuojama ir gali būti, kad vėliau teks likti neįgaliuoju. Geriausia, jei kas nors prilaiko ir padeda atsikelti. Jei pagalbininko nėra, verčiau bandyti šliaužti, ropoti keliais.
Jaučiant skausmą bet kuriuo atveju reikia kreiptis į gydytoją, bet nepalikti to savieigai. Neretai „iš akies” negalima pasakyti, ar galūnė tik patempta, ar jau ir lūžusi, – išoriškai tai gali atrodyti vienodai. Atlikus mediko paskirtą rentgeno tyrimą, tolesnis gydymas bus aiškesnis ir efektyvesnis.
„Jei nėra galimybės iškart patekti pas gydytoją, pirmosios pagalbos priemonės – ramybė ir šaltis”, – pataria J.Gavelis. Ant skaudamos vietos reikėtų uždėti ledo gabalą, o matant, kad kaulas tiesiog tabaluoja – pridėti po ranka esančią lentą ar lazdą.
Traumatologas sako, kad žmonės dabar labiau rūpinasi savo saugumu. Net vykstantieji slidinėti į kalnus nevengia įsigyti šalmų, – jais stengiasi pasirūpinti didžiuma keliauninkų.