Ryžiai yra ne tik dubenėlis košės – jie sudedamoji daugelio Azijos šalių kultūros dalis. Japonijos elgesio prie stalo kultūra, sakės atsiradimas, gėrimo tradicijos – viso to pagrindas yra mažas ryžio grūdelis.
Istorija
„Kiek valstybių, tiek ir versijų” – taip galime apibūdinti ryžių paplitimo istoriją. Azijos šalys dar ir šiandien varžosi tarpusavyje, kuri pirmoji pradėjo vartoti ryžius kaip maisto produktą. Mokslininkai mano, jog tikėtiniausia yra jų paplitimo iš Indijos versija, kur žmonės laukiniais ryžiais maitintis pradėjo prieš 5000 metų.
Žinios apie naujai „atrastą” augalą sparčiai plito iš vieno žemyno į kitą, žmonės dalijosi ryžių patiekalų gaminimo patirtimi. Patys ryžiai ypač greitai paplito atsiradus naujiems auginimo metodams, įdiegus vandens kontroliavimo sistemą, gyvulius auginti pradėjus aptvaruose.
Be kita jo, jų derlius gali būti nuimamas net tris kartus per metus, kai kitų grūdų – tik kartą arba, geriausiu atveju, du kartus. Beje senovėje ryžiai buvo ne tik maistas – ir valiuta. Net iki XIX a. vidurio japonai jais mokėjo mokesčius ir atlyginimus, o valdomas ryžių laukų dydis buvo žemvaldžių turto rodiklis. Prekiaujant ryžiais aktyvėjo įvairiausių kultūrų atstovų bendravimas, žmonių migracija, plėtėsi žemės ūkis.
Šiuo metu ryžiai yra nepaprastai populiarūs, auginami visuose žemynuose, žinoma, išskyrus Antarktidą. Beveik pusė pasaulio gyventojų maitinasi ryžiais, o Azijos gyventojai yra tiesiog priklausomi nuo jų. Be to, iš ryžių gali būti gaminama sakė, popierius, klijai, drabužiai (iš šiaudų).
Ryžių rūšys
Iš daugybės ryžių rūšių ir porūšių galime išskirti kelias pagrindines.
Nelukštenti – neapdirbti ryžiai. Nors tokie jie retai kada parduodami, vis dėlto yra žmonių, besirenkančių būtent šią rūšį. Jų nuomone, tik prieš pat virimą išlukštenti ryžiai geriau išlaiko natūralų skonį.
Rudieji – nors šie ryžiai išlukštenami, membrana, kuri suteikia rudą spalvą, paliekama. Šios rūšies ryžiai laikomi pačiais sveikiausiais, nes turi daug vitaminų A, B, D ir E.
Baltieji – populiariausia ryžių rūšis, skirstoma į tris porūšius.
Ilgagrūdžiai – cilindro formos 1 cm ilgio ryžiai. Jie gana brangūs, nes užauginimo laikotarpis trunka apie 130 dienų. Virėjų nuomone, būtent ilgagrūdžiai ryžiai labiausiai tinka garnyrams.
Vidutinio ilgumo – jų ilgis siekia 0,6 cm. Tai populiariausia ryžių rūšis.
Trumpagrūdžiai – jų ilgis viso labo 0,3 cm, todėl yra ovalo formos, o verdami sulimpa. Japonai dažniausiai renkasi būtent šios rūšies ryžius. Jie puikiai tinka sušiui, košėms, kurias japonai labiausiai ir mėgsta.
Sveiki ir maistingi
Japonijoje žmonės gyvena ilgai ne todėl, kad geria stebuklingus gėrimus ar mažai dirba – priešingai, dirba negailėdami savęs. Japonų gyvenimo ilgaamžiškumo priežastis – ryžiai, kuriuos galime laikyti sveiku maistu, turinčiu mažai riebalų, cholesterolio, druskų bei kalorijų kiekį. Ne veltui sveikai besimaitinantiems šie baltieji grūdai yra bene pagrindinis maisto produktas.
Lyginant su kitais produktais, energinė ryžių vertė labai didelė (342 kcal).
Ryžių paruošimo metodai
Ryžius lengva paruošti. Japonijoje ir Kinijoje ryžiai dažniausiai verdami paprastai, įpilant juos į verdantį vandenį. Kitose šalyse įdedama druskos, cukraus, riebalų, įvairiausių prieskonių. Tačiau verta prisiminti, kad įdėjus tų priedų ryžiai praranda daugelį maistinių savybių.
Pilkite ryžius tik į verdantį vandenį, vėliau ugnį sumažinkite. Kad nesuliptų, į vandenį įpilkite šaukštą aliejaus. Pilkite vandens tiek, kad įpylus ryžius jo liktų dar 4 cm. Norėdami pagardinti gaminamą patiekalą prieskoniais, berkite juos į vandenį prieš įpilant ryžius, kad jie pasiskirstytų lygiai vandenyje, kurį ryžiai vėliau absorbuoja. Neišpilkite ryžių lauk, jei netyčia jie buvo užmiršti ir prisvilo. Tereikia perpilti juos į naują indą, įdėti luptos bulvės gabalėlį. Taip ji sugers nemalonų kvapą bei skonį.
Parengė Sidona Narijauskienė