Viduržemio jūros salos Kipras ir Malta Naujuosius metus antradienį sutiko įsivesdamos eurą ir šalių, kuriose kursuoja bendroji Europos valiuta, skaičių padidindamos iki 15.
Mažiau nei ketveri metai po įstojimo į Europos Sąjungą (ES) abi šios šalys, kurios yra tarp mažiausių Bendrijos narių, pirmąją 2008-ųjų dieną sklandžiai įsiliejo į euro zoną.
Kipre didelių iškilmių nebuvo, tik prezidentas Tasas Papadopulas (Tassos Papadopoulos) pirmadienį simboliškai išsiėmė eurų iš Finansų ministerijos bankomato.
Tą patį padarė ir Maltos premjeras Laurence’as Gonzi (Lorensas Gonzis), tačiau tai įvyko iškart po vidurnakčio, prašmatnioje Valetos kruizinių laivų prieplaukoje, dangų nušviečiant fejerverkui.
„Pasiektas mūsų tikslas, – sakė L.Gonzi. – Esame mažiausia valstybė, bet didžiuojamės taip pat kaip ir didesnės (ES) valstybės”.
T.Papadopulas atsisakymą vartoti Kipro svarą pavadino „iš esmės gyvenimo būdo pasikeitimu, mūsų europietiškos tapatybės karūna, geros fiskalinės politikos kulminacija”.
Kipre ir Maltoje gyvena 1,4 mln. iš maždaug 320 mln. euro zonos gyventojų.
Europos Komisija 2007 metų gegužę nusprendė, kad šios dvi šalys atitinka griežtus ekonominius euro zonos narės kriterijus, ir nustatė euro keitimo kursą – 0,585274 Kipro svaro ir 0,4293 Maltos liros.
Valeta tikisi, kad euro įvedimas padės paversti šalies ekonomiką investicijų į moderniąsias technologijas magnetu.
Panašius lūkesčius puoselėja ir Kipras, kur analitikai sako, kad stipresnio euro įvedimas gali tik padėti ekonomikai, nes pritrauks daugiau užsienio investicijų, skatins augimą ir padidins stabilumą.
Šiaurinė Kipro dalis, kurią nuo 1974 metų yra okupavusi Turkija, vartoja Turkijos liras.