Labiausiai į kitas kalbas verčiamas estų rašytojas Jaanas Krossas (Janas Krosas), kuris dažnai būdavo nominuojamas Nobelio literatūros premijai, ketvirtadienį mirė. Jam buvo 87 metai.
Estų literatūros klasiko ir visuomenės veikėjo J.Krosso pavardė beveik kiekvienais metais būdavo pretendentų į Nobelio literatūros premiją sąraše, tačiau šio apdovanojimo jis taip ir negavo.
Ir nacių, ir sovietų kalinto rašytojo, kurį pastarieji taip pat buvo ištrėmę į Sibirą devyneriems metams, gyvenimas atspindėjo jo šalies likimą.
„Šiandien jis mirė, tai nutiko po ilgos ligos”, – ketvirtadienį sakė J.Krosso žmona, poetė ir vaikų rašytoja Ellen Niit (Elen Nit).
Kelerius metus J.Krossas buvo vertėjas, o paskui pats ėmė rašyti romanus ir apsakymus daugiausia istorine tematika, kurie greitai rado savo skaitytoją.
Vienas garsiausių jo kūrinių yra „Imperatoriaus beprotis” (Keisri hull), kuriame nagrinėjama dilema tų, kurie pasipriešina, jų nuomone, neteisingai valdžiai. Šios gyvenimo Sovietų Sąjungoje alegorijos veiksmas vyksta carinėje Rusijoje.
1920 metais gimęs J.Krossas studijavo teisę, dvejus metus, iki 1946-ųjų, kai buvo areštuotas ir ištremtas į Sibirą, dirbo mokytoju. Iš gulago, kur išmoko kelias kalbas, jis buvo paleistas 1954-aisiais ir tais pačiai metais pradėjo poeto karjerą.
Vėliau jis ėmė rašyti prozą – istorinius romanus ir atsiminimų knygas, tarp jų – romanus „Vikmano gimnazistai” (Wikmani poisid), „Sustingęs skrydis” (Paigallend).
Rudenį Estijos rašytojų sąjunga eilinį kartą buvo iškėlusi J.Krosso kandidatūrą Nobelio literatūros premijai gauti.