Buvusius tremtinius grįžti skatina ne tik ilgesys, bet ir pinigai

Milijonai litų, Vyriausybės skirti apgyvendinti grįžtančius buvusius tremtinius ir politinius kalinius, ne tik padeda daugeliui šeimų sugrįžti į tėvynę, bet ir papildo kai kurių pinigines.
Nukentėjusiems nuo represijų dalijami būstai namo jau parviliojo šimtus šeimų, dešimtmečius praleidusių toli nuo gimtinės. Bet ne viena sugrįžusi buvusių tremtinių ir politinių kalinių šeima jau spėjo gautą butą parduoti, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Buvęs tremtinys Edvardas pripažįsta, kad jam skirtą butą Vilniuje, Pilaitės rajone jis privatizavo lengvatinėmis sąlygomis ir dabar nori parduoti. Būstas jam kainavo 25 tūkstančius litų. Dabar prašoma kaina daugiau nei dešimt kartų didesnė – 300 tūkst. litų. Edvardas į Lietuvą sugrįžo po pusšimtį metų trukusios tremties Rusijoje, Krasnojarske. Ten jis buvo išvežtas 1948 metais. Lietuvoje vyras prarado viską.

„Jei ne šis butas, kažin ar būčiau grįžęs į Lietuvą. Parvažiavau prieš dvejus metus.

Dabar šį butą parduodu, nes noriu grįžti į tėviškę – Ukmergę. Ten jau nusižiūrėjau nedidelį nuosavą namą“, – „Lietuvos rytui“ teigė Edvardas.

Nuosavas namas Ukmergėje buvusiam tremtiniui kainuos šiek tiek pigiau, tad pinigų dar liks.

Buto eilėje vyras laukė 15 metų, o džiugi žinia apie suteiktą būstą jį pasiekė prieš dvejus metus.

Naujame name Pilaitės rajone yra 60 butų. Edvardo teigimu, buvusių politinių kalinių ir tremtinių čia likę tikrai mažiau nei pusė. Didesnė jų dalis butus pardavė.

Nuo 1992 iki 2006 metų šiam projektui išleista 83 milijonai litų. Vyriausybės duomenimis, už šiuos pinigus būstu aprūpinta daugiau nei 1800 grįžusių asmenų šeimų. Ministrų kabinetas anksčiau buvo numatęs, kad tremtinių aprūpinimo būstu programa bus baigta šiais metais.

Tačiau nutarta programą dar pratęsti iki 2012 metų. Apskaičiuota, kad tam vien kitąmet reikės 4 mln., 2009-aisiais dar 10 milijonų litų.

Šiais metais eilėje gauti būstą Lietuvoje įrašyta apie pusę tūkstančio reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų. Didžiausia sugrįžėlių eilė Vilniuje – 283 šeimos, apie 100 -Klaipėdoje, perpus mažiau – Kaune. Gyvenamąją vietą buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai gali pasirinkti.

Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Arvydas Keršulis tikino, kad sugrįžėliai nepiktnaudžiauja privilegijomis ir netgi neturi tam galimybių.

„Socialinį būstą reabilituoti tremtiniai ir politiniai kaliniai gali gauti tik turėdami Lietuvos pilietybę. Tad jei jie jau grįžta, su svetima šalimi jų niekas nebesieja“, – teigė A.Keršulis.

Socialinių paslaugų priežiūros departamento direktorius neįžvelgė nieko bloga, kad tremtiniai butus parduoda.

Vilniaus savivaldybės politikai dar prieš dvejus metus mėgino uždrausti buvusiems tremtiniams parduoti privatizuotus butus. Tuomet siūlyta, kad tokiems asmenims butą būtų leidžiama privatizuoti tik po penkerių metų. Tačiau tokiai įstatymo pataisai nepritarė Vyriausybė, nes įžvelgta, kad taip gali būti suvaržytos žmogaus teisės.

Pagal įstatymus, į Lietuvą grįžusiems buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams socialinis būstas išnuomojamas. Vyriausybės nustatyta tvarka jie turi teisę būstą privatizuoti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Buvusius tremtinius grįžti skatina ne tik ilgesys, bet ir pinigai"

  1. Fėja

    Tremtiniai prarado visą turtą. Jo iki šiol negrąžina patogiai apsigyvenę proletarai.Tai gaila nedidelės kompensacijos,kad liko gyvi ir nedegradavo mūsų tėvynainiai?Priešinama visuomenė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.