Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas – 9,7 mlrd. eurų

Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) per tris šių metų ketvirčius sudarė 9,7 mlrd. litų, arba 13,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, ESD padidėjo 59,5 proc.

Tik trečiojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso ESD sudarė 3,2 mlrd. litų, arba 12,3 proc. BVP – palyginti su antruoju ketvirčiu, ESD sumažėjo 607,4 mln. litų (15,9 proc).

ESD padidėjimą šiemet lėmė padidėję užsienio prekybos ir pajamų balansų deficitai. Šiemet trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, šalies prekių eksportas padidėjo 5,8 proc., o importas – 1 proc. Per devynis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, prekių eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 10,1 ir 15 proc. Vartojimo prekės sudarė 19 proc., o investicinės prekės – 17,2 proc. viso importo – pernai atitinkamai 17,1 ir 16 proc.

Šiemet prekių eksportas į ES27 valstybes padidėjo mažiau nei į NVS šalis – atitinkamai 14,5 ir 28,5 proc. Tuo tarpu prekių importas iš ES27 valstybių padidėjo 28,4 proc., o iš NVS valstybių sumažėjo 14,1 proc. Šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, eksporto augimo tempai pasikeitė: prekių eksportas į ES27 valstybes padidėjo 7 proc., o į NVS – 5,5 proc. Prekių importas iš ES27 valstybių padidėjo 1,4 proc., iš NVS sumažėjo 3,5 proc.

Tokia eksporto ir importo kaita turėjo įtakos ir Lietuvos užsienio prekybos geografinės struktūros pokyčiams. Palyginti su visu šalies prekių eksportu, eksportas į ES27 valstybes padidėjo nuo 63 iki 65,5 proc., į NVS valstybes – nuo 20,1 iki 23,4 proc. Importo struktūroje ES27 valstybių dalis padidėjo nuo 60,2 iki 67,3 proc., o NVS valstybių dalis sumažėjo nuo 30,6 iki 22,9 proc.

Per metus bendras užsienio prekybos deficitas padidėjo 29,6 proc.: su ES27 valstybėmis – 1,8 karto (sudarė 9,2 mlrd. Lt), o su NVS valstybėmis balanso deficitas 2,2 karto sumažėjo (sudarė 2,8 mlrd. Lt). Didžiausias Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo su Rusija, Vokietija, Lenkija, Kinija ir Suomija, o didžiausias prekybos perviršis – su Latvija, Norvegija ir Estija

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.