Seimūnai pritarė brandos egzaminų užduočių įtraukimui į tarnybos paslapčių sąrašą.
Tokiu būdu egzaminų užduotys bus suteikiama žyma „Riboto naudojimo”.
Atsakomybė už tarnybos paslapties atskleidimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą numatyta Baudžiamajame kodekse, todėl asmenys, atskleidę brandos egzaminų užduotis ar jas neteisėtai įgiję, galės būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Maksimali bausmė už tarnybos paslapties pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą – laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Už tokias Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisas balsavo 46 seimūnai, prieš balsavo 13 parlamentarų ir 16 susilaikė.
Nors pataisoms buvo pritarta, tačiau kai kurie parlamentarai išreiškė abejones, kad toks statusas „neišgelbės egzaminų užduočių slaptumo”.
„Kur yra paklausa, ten bus ir pasiūla – kokio slaptumo kategorijos mes besuteiktume”, – posėdyje kalbėjo liberalcentristas Rimantas Remeika.
Kitas liberalas Eligijus Masiulis iškėlė klausimą, kaip funkcionuos visas egzaminų užduočių slaptumo išlaikymo procesas – tai yra, ar mokytojai bei kiti prislietusieji prie užduočių turės taip pat pildyti pažymas bei prašyti leidimo dirbti su riboto naudojimo informacija.
Poreikis griežčiau administruoti brandos egzaminų užduotis atsirado po to, kai 2006 metais iki egzamino buvo paviešintos Lietuvių gimtosios kalbos valstybinio egzamino užduotys, todėl moksleiviams teko egzaminą laikyti iš naujo.