Vilnietiškoje Jurgio Mačiūno avangardinio meno kolekcijos „Fluxus” istorijoje – naujas posūkis. Atlikusi tyrimą ir įtardama, kad buvo pažeistos privalomos darbų pirkimo procedūros, sostines valdžia žada kreiptis į prokuratūrą.
Lapkričio pabaigoje naujieji Jono Meko vizualiųjų menų centro tarybos nariai ėmė aiškintis, kas ir kodėl nusprendė pirkti beveik 13 mln. litų kainuojančią avangardinio meno kolekciją. Vicemero Algirdo Paleckio vadovaujama darbo grupė baigė tyrimą ir pripažino, kad įsigijimo aplinkybės nusipelno ir prokuratūros dėmesio, rašo dienraštis „Lietuvos žinios”.
„Įsitikinome, kad įsigyjant „Fluxus” meno kolekciją padaryta nedovanotinų pažeidimų. Veikiausiai įgaliojimus viršijo centro direktorius Kristijonas Kučinskas”, – sakė A.Paleckis.
K.Kučinskas negalėjo pirkti kolekcijos, neturėdamas kai kurių savivaldybės departamentų direktorių parašų. Vietoj kolekcijos darbų sąrašo tyrėjai rado anglų kalba rašytų dokumentų rinkinį be jokių įkainių ir ekspertų įvertinimo.
Ar J.Mekas turi teisę pardavinėti „Fluxus” meno objektus, darbo grupė nesiaiškino, manydama, kad tai Jungtinių Valstijų teisės sritis.
Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius K.Kučinskas LŽ tvirtino, kad visus reikalingus savivaldybės departamentų vadovų parašus buvo surinkęs. Anot jo, centras yra viešoji įstaiga ir neturi muziejaus statuso, o kolekcijos vertę yra nustatęs J.Mekas.
„Jis siūlė tokią kainą. Jei nebūtume sutikę, kitiems kolekciją būtų pardavęs už daug didesnę. Tuometinė miesto taryba vienbalsiai pritarė kolekcijos įsigijimui”, – sakė K.Kučinskas.
Gruodžio viduryje paskelbtas J.Mačiūno sesers Nijolės Valaitienės laiškas, kuriame sklaidomos anksčiau išreikštos abejonės dėl kino menininko teisės parduoti „Fluxus” kolekciją.
LŽ dar kartą susisiekus su J.Mačiūno seserimi N.Valaitiene ir jos vyru inžinieriumi, Tautos fondo valdybos pirmininku Jurgiu Valaičiu, paaiškėjo, kad laišką Vizualiųjų menų centrui J.Mačiūno sesuo pasirašiusi paprašyta Rasos Razgaitienės.
Dabar į Ameriką sugrįžusi moteris buvo centro tarybos pirmininko kėdės netekusio Artūro Zuoko patarėja. R.Razgaitienė pateikė keletą laiško teksto variantų ir vienas iš jų, šiek tiek pataisytas, atkeliavo į Vizualiųjų menų centrą.
N.Valaitienė pripažino nežinojusi visų smulkmenų, kaip jos brolio darbai tapo J.Meko nuosavybe. Moteris tvirtino nepakeitusi nuomonės ir dėl brolio darbų – jie neturėjo būti parduodami. N.Valaitienė tikėjosi, kad kolekcija bus atiduota S.Guggenheimo muziejui.