Aukščiausiasis Teismas pirmadienį nagrinėja generalinio prokuroro skundą byloje dėl didelį atgarsį sukėlusios mažametės Luisos Rinau grąžinimo tėvui į Vokietiją.
Posėdis vyksta ne žodine tvarka, šalims nedalyvaujant.
Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas Aukščiausiojo Teismo kasaciniu skundu prašo patikrinti žemesnės instancijos teismo nutartį grąžinti klaipėdietės Ingos Rinau mažametę dukrą jos tėvui į Vokietiją.
Aukščiausiojo Teismo taip pat prašoma patikrinti žemesnės instancijos teismų priimtas nutartis, kuriomis buvo atsisakyta priimti nagrinėti prokurorų prašymą atnaujinti procesą byloje.
„Lietuvoje tai pirma tokio pobūdžio byla, todėl reikšminga teisminės praktikos formavimuisi,” -yra sakęs generalinis prokuroras.
Pasak generalinio prokuroro, įvertinant migracijos procesus panašaus pobūdžio civilinių bylų gali daugėti, todėl itin svarbus teisinis šios bylos aspektas – nuo to, kokia Lietuvoje susiformuos teismų praktika, gali priklausyti daugelio mišrių santuokų atžalų teisėtų interesų užtikrinimas.
Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar gali būti taikomas Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas bylose, kuomet užsienyje gyvenantis tėvas prašo grąžinti į kilmės šalį neteisėtai išvežtą ar negrąžinamą vaiką.
Anksčiau priimta nutartis dėl L.Rinau grąžinimo į Vokietiją spalio pabaigoje buvo sustabdyta, kol savo sprendimo nepaskelbs Aukščiausiasis Teismas.
Kovo mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas patenkino Vokietijos piliečio Michaelio Rinau prašymą ir nusprendė grąžinti į Vokietiją jo ir lietuvės, klaipėdietės I.Rinau dukrą, kurią motina parsivežė nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą.
Su vyru vokiečiu išsiskyrusi mergaitės motina 36 metų I.Rinau jau metus kovoja dėl teisės auginti dukrą Lietuvoje. Vokietijos teismas yra nusprendęs, kad mergaitė turi būti atiduota šioje šalyje gyvenančiam tėvui 38 metų M.Rinau, nors jis dukters neaugino, o ši kalba tik lietuviškai.
Kilus skandalui, politikai, teisininkai ėmė aiškintis, ar vaiko interesams valdininkai atstovavo deramai. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) nusprendė, jog Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, kad Luisa gali būti grąžinta į savo kilmės šalį Vokietiją, pas jos tėvą, buvo netinkamai suformuluota ir padarė žalą vaiko interesams.
Mažosios Luisos Rinau gynėjai Vokietijos ambasados atstovams yra įteikę peticijos „Už Luisą” parašų paketą, skirtą Vokietijos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Lietuvoje Volkeriui Heinsbergui.
Internetinėje erdvėje platinamą peticiją „Netylėk” jau yra pasirašę daugiau nei 39 tūkst. vyrų ir moterų.
Laukdama palankesnių žinių, I.Rinau kurį laiką slėpė savo dukterį, nes antstolių kontora įpareigota ją surasti ir perduoti tėvui.
2006 metų liepą mergaitės motina, gavusi mergaitės tėvo leidimą, su dukra išvažiavo į Lietuvą. Būdama Lietuvoje ji pranešė, kad į Vokietiją sugrįžti nežada.
Iki šiol Luisos tėvas beveik nesirūpino dukterimi. Kai jai sukako du mėnesiai, vyras išėjo iš namų ir mažylę pasiimdavo tik kas antrą trečią savaitgalį. Pernai liepą I.Rinau iš Vokietijos išvyko su vaikais atostogauti į Lietuvą ir dėl komplikuotos sūnaus ligos nusprendė atgal nebegrįžti. Po to jokios finansinės paramos iš tėvo mergaitė nesulaukdavo.
Per metus M.Rinau su dukrele praleido tik keturis vakarus, kai pernai gruodį buvo atvažiavęs į teismo posėdį Klaipėdoje.
Aisku mergaite butinai turetu augti su mama.
Tai, kad ta mamele sukta kaip grastas. Vaikas aisku vaiku lieka, taciau pamacius ta ponia susidare ispudis , kad jai svarbiau ambicijos ir buvusio vyro spaudimas vaiku ,del pinigu.
Nu atsiprasau,jei tau mamele atrodo sukta kaip graztas,tai kazin kaip tau tevas atrodo
vaikas turetu augri su abiem tevais, o jei taip buti negali, tai gal visai tam vaikui ne su vienu is tevu nera saugu. Ir dar reikia kad ta puse kuri pasilieka vaika(kadangi abiems jo labai reikia), negaletu prisiteist is antros puses elementu, o elementai galetu but mokami tik geranoriskai
nes neretai vaikai tik tampa irankais pasipelnyti, o jei pinigu negautu tai neretam ir vaiku nebereiktu