Knygos intriga ir iššūkis

Tarsi meteoras Lietuvos padangėje švystelėjo Jūratė Statkutė de Rosales. Vos kelioms dienoms atvykusi iš Venesuelos moteris pristatė savo knygą „Didžiosios apgavystės“, gerokai suintrigavo ir išskrido. Kaip reaguosime į jos studiją?

Tą popietę, kai Vilniuje, Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos salėje, vyko J.Statkutės de Rosales knygos „Didžiosios apgavystės“ (išleido „Baltijos kopija“) pristatymas, ilgai prisimins visi ten dalyvavusieji. Graži garbaus amžiaus daug metų užsienyje gyvenanti moteris ne tik nepamiršo taisyklingos lietuvių kalbos, bet ir dalykiškai, argumentuotai kalbėjo. Pateikė daugeliui nežinomos informacijos apie lietuvių ir baltų praeitį, kuri jau publikuota studijose ispanų ir anglų kalbomis. Dabar jos knyga, atskleidžianti istorines aferas, pasirodė lietuviškai.

Tik faktai.
„Didžiosios apgavystės“ – tarsi didelė istorinė intriga, autorės pagrįsta nepaneigiamais dokumentais ir faktais. „… pasaulyje yra daug daugiau dokumentų apie Lietuvos senovę, negu minima A.Šapokos istorijoje, kurioje priešmindauginei Lietuvai atstovauja tik žmogelis, įlipęs į medį medaus kopinėti, stumbro piešinėlis ir paaiškinimas apie naminius žalčius“, – knygoje rašo J.Statkutė de Rosales. Tuos dokumentus moteris, mokanti ispanų, senovės ispanų, vokiečių, anglų ir lotynų kalbas, išsamiai nagrinėjo, lygino ir, regis, atskleidė didžiausią istorinę klaidą, o gal sąmoningą falsifikaciją.

Penki melai.
Studijoje autorė išskiria penkias neteisybes (arba melus), kurios mūsų tautai padarė daugiausia žalos.

Pirmuoju melu J.Statkutė de Rosales vadina suklastotą Jordano 551 metais Bizantijoje parašytos istorijos „De origine actibusque getarum“ („Apie getų kilmę ir darbus“) vertimą. Ji teigia, kad savo veikale Jordanas nors ir aprašė prūsų bei tolimiausios Lietuvos praeitį, dėl 1903 metų vokiečio Teodoro Mommseno vertimo klaidos manoma ir nuolat kartojama, kad Jordano lotyniškai vadinama „getų“ tauta yra kilusi iš Skandinavijos pusiasalio. Rašoma, kad tą klaidą ir jos klaidingas interpretacijas galėtų paneigti XIII amžiaus Ispanijos Kastilijos karaliaus Alfonsas X Išmintingasis (1221-1284). Karališkoje kronikoje, kurioje aprašyta seniausia Ispaniją užkariavusių gudų istorija, Alfonsas X tiksliai ir labai aiškiai nurodė tos tautos kilmės vietą. „Kiekvienam lietuviui aišku, kad kalbama apie Aismares, Sembų ir Kuršių marias. Tik tenai, į rytus nuo Vyslos žiočių, prasideda sala, kuri „apsupa žemę kaip lanku“, – cituoja istorinį šaltinį autorė, klausdama, kodėl prieš šimtus metų Ispanijos karalius žinojo tai, ko vėliau, šalia Lietuvos gyvenantis vokietis nepajėgė suprasti. Antrasis melas, anot J. Statkutės de Rosales, kad „iš mūsų buvo atimtas senasis vardas „gudai“ ir pavogta senoji gudų istorija“. „Dar daugiau – mūsų kalboje buvo įvesti žodžiai, kurie tą vagystę legalizavo, – rašo autorė. – Į lietuviškus žodynus įtrauktas vokiškas žodis „gotai“, tuo pačiu pripažįstama germaniška „gotų“ kilmė, ir mūsų praeitis be jokio protesto atiduodama germanams.“ Kliūva ir Kazimierui Būgai. Jis, įklimpęs į pangermanizmo teorijas, bandė paneigti savo surinktus pavyzdžius, kurie liudija, kad senovės baltai buvo vadinami „getais“. „Be tų melų, kurie iškraipė gudų istoriją per pastarąjį šimtmetį, kitas juos persekiojęs melas – romėnų jiems taikytas „barbarų“ terminas“, – teigia knygos autorė, demaskuodama „Penktąjį melą“.

„Galbūt šiandien pasaulinių įvykių kontekste tie senovės istorijos faktai neturi itin daug reikšmės, tačiau baltų tautų istorijos atžvilgiu tas „praleistas Europos istorijos etapas“ yra neapsakomai didelė skriauda lietuvių tautos praeičiai, dabarčiai ir ateičiai“, – įsitikinusi knygos autorė.

Žinoma asmenybė

J.Statkutė gimė Kaune ir ten pradėjo lankyti gimnaziją. Tačiau Antrasis pasaulinis karas gerokai pakoregavo ne tik studijas (mokėsi Vokietijoje, Prancūzijoje), bet ir visą gyvenimą. Nuo 1960-ųjų J.Statkutė de Rosales gyvena Venesueloje. 1984 metais ji tapo Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausiaja redaktore. Daugiau kaip 20 metų žurnalui vadovaujanti lietuvė sakė, kad tai valdžios politiką, vis labiau primenančią Kubos režimą, kritikuojantis leidinys. Todėl jis mėgstamas žmonių, turi didžiausią tiražą šalyje, išsilaiko iš skaitytojų.

Už kultūrinį ir žurnalistinį darbą lietuvė apdovanota garbingiausiais valdžios (Venesuelos ir jos sostinės Karakaso) ordinais. 1989 metais mūsų tautietę Pietų Amerikos Iberų Amerikos žurnalistų organizacijos pripažino Metų asmenybe. Ji įvertinta ir gimtinėje: 1996-aisiais apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio Kryžiumi.

Moters veikla: ilgalaikis bendradarbiavimas Klyvlendo (JAV) laikraštyje „Dirva“, solidžių apimčių studijos „Goths and Balts“ (Chicago, 2004), „Los Godos“ (Barcelona, 2004), nuolatinė skiltis Venesuelos dienraštyje „El Nuevo Pais“, straipsniai Ispanijos spaudoje.

Į Vilnių kartu su vyru inžinieriumi architektu atvykusi J.Statkutė de Rosales LŽ korespondentei prasitarė, kad ji užaugino… penkis sūnus. Labai nustebo, kai stebėjausi, kaip viską įmanoma aprėpti ir suderinti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.