Socialdemokratų partijos (LSDP) vadovybė išbarė ir nutildė derybomis dėl nacionalinio investuotojo suabejojusius partiečius.
Socialdemokratų gretose dėl nacionalinio investuotojo ir jo formavimo principų prasidėję bruzdėjimai buvo nuslopinti šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje. Dauguma socdemų pritarė partijos lyderių pozicijai ir nusprendė nesiimti svarstyti LSDP Vilniaus skyriaus priimto nutarimo, kuriuo siūlyta įpareigoti Vyriausybę stabdyti derybas dėl „trigalvio slibino” ir taisyti įstatymus. Manoma, kad dėl to iš partijos pirmininko pavaduotojo posto pasitraukė Vytenis Andriukaitis.
Gerumo neužteko.
Socialdemokratų partijos vadovybė nusprendė, kad partijos bičiuliams prieš Kalėdas ne pro šalį būtų papildoma gerumo dozė. Į tarybos posėdį susirinkusiems socdemams partijos pirmininkas premjeras Gediminas Kirkilas pasiūlė pažiūrėti dokumentinį Arūno Matelio filmą „Prieš parskrendant į žemę”.
Tačiau ši idėja patiko ne visiems socialdemokratams. Nemaža jų dalis pasirinko ne filmą, o užkandžiais ir gėrimais nukrautą stalą, kiti – sklaidė laikraščius ar šnekučiavosi. Jie purkštavo, kad politiniame renginyje menui – ne vieta. Kai kurie iš jų buvo įsitikinę, kad demonstruodama filmą partijos vadovybė siekė nukreipti dėmesį nuo tuo metu vykusių derybų dėl nacionalinio investuotojo formavimo. „Dabar, kai vyksta derybos dėl „trigalvio slibino”, pasirinktas labai keistas momentas žiūrėti filmus”, – piktinosi LSDP Vilniaus skyriaus pirmininkas Algirdas Paleckis. Jam pritarė ir profesorius Bronislovas Genzelis.
Tačiau socdemų lyderiai aiškino, kad reikia rasti laiko ne tik nacionaliniam investuotojui. „Dabar pamatėme tragediją, kuri egzistuoja, apie kurią esame girdėję, tačiau nematę, nes vis reikia „trigalvio slibino” problemas spręsti”, – pasipiktinusiems atkirto Zigmantas Balčytis.
Priešinosi svarstymui
A.Paleckis pasiūlė į tarybos darbotvarkę įtraukti klausimą dėl nacionalinio investuotojo formavimo. Tačiau tam pasipriešino G.Kirkilas. Premjeras teigė, kad tai jau buvo apsvarstyta LSDP prezidiume, kuris nusprendė pačioje partijoje sudaryti specialią Algirdo Brazausko vadovaujamą Energetikos komisiją. „Ji apsvarstys šį klausimą, profesionaliai įvertins visus už ir prieš. Tada, esant reikalui, komisija gali dar kartą sušaukti tarybą ir priimti galutinį sprendimą”, – sakė socialdemokratų lyderis. Jis taip pat pabrėžė, kad pasibaigus deryboms dėl nacionalinio investuotojo formavimo, galutinį žodį dar tars Seimas ir Valstybės gynimo taryba.
LSDP taryba palaikė G.Kirkilą ir atmetė A.Paleckio siūlymą. Tačiau tuo socialdemokratų ginčai nesibaigė. Partijos kolegos vieni ant kitų ėmė lieti pyktį. Daugiausia kritikos strėlių susmigo į Vilniaus socdemų lyderį ir taip pat viešai ne kartą abejones dėl nacionalinio investuotojo formavimo išsakiusį LSDP pirmininko pavaduotoją Vytenį Andriukaitį.
Pliekė oponentus
G.Kirkilas šiems partiečiams pylos davė už tai, kad jie esą siekdami savo asmeninių tikslų kritikuoja partiją per žiniasklaidą, o ne vieni kitiems išsako savo pastabas. „Vyteni, susimąstyk, tu juk ne A.Paleckis, tau rūpėjo partijos ateitis ir tu buvai vienas iš socialdemokratų partijos Lietuvoje kūrėjų”, – pavaduotoją protino G.Kirkilas. V.Andriukaičiui už partijos vienybės ardymą kliuvo ir nuo Seimo nario Broniaus Bradausko.
Vėliau V.Andriukaitis pareiškė atsistatydinantis iš LSDP pirmininko pavaduotojo pareigų. Politikas atsisakė įvardyti pasitraukimo priežastis, teigdamas, kad nenori pakenkti partijos įvaizdžiui. Pasak kai kurių socialdemokratų, V.Andriukaitis esą atsistatydino, nes negali sutikti su šiuo metu vykdoma Vyriausybės politika, ypač – vadinamuoju „trigalvio slibino” projektu.
Apšaukė populistais
Išbarę ir nutildę oponuojančius partiečius socialdemokratai ėmėsi spręsti partijos įvaizdžio gerinimo ir įtakos Lietuvoje didinimo klausimus. G.Kirkilas partijos kolegoms vardijo socialdemokratų nuopelnus valstybei: pakilusius atlyginimus, sparčią ūkio plėtrą, grąžintus indėlius, esą besibaigiantį žemės grąžinimą ir rekordinį, bet deficitinį kitų metų biudžetą.
Pasak socdemų lyderio, pasiekti dar geresnių rezultatų partijai trukdo politiniai oponentai ir populistai. Prie pastarųjų G.Kirkilas priskyrė ir anksčiau jo vadovaujamą mažumos Vyriausybę rėmusius konservatorius. Jis paragino partiečius prieš rinkimus pasitempti, aktyviau dirbti ir galvoti, ką galima priešpastatyti nepagrįstiems konservatorių ir populistų pažadams.