Šį sezoną Marijampolės „Arvi-Sūduvos” komandoje rungtyniaujantis Vytenis Jasikevičius džiaugiasi, kad gali daug laiko praleisti aikštelėje, tačiau dabar bent pusantro mėnesio turės pamiršti krepšinį ir galės tik stebėti, kaip rungtyniauja jo komandos draugai.
Vidutiniškai 8,7 taško per Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes pelnantis žaidėjas per treniruotę patyrė pėdos traumą. Likimo ironija – būtent tada, kai V.Jasikevičius buvo su ramentais, jo komanda LKL čempionate iškovojo pirmąją pergalę. Pėdos lūžis atėmė iš krepšininko galimybę dar kartą į aikštelę išbėgti su Lietuvos studentų rinktine per pirmadienį Vilniuje vykusią Lietuvos studentų krepšinio lygos Žvaigždžių dieną. Tądien studentų rinktinė, su kuria V.Jasikevičius iškovojo pasaulio universiados aukso medalius, įveikė Europos studentų čempionais šiemet tapusią VDU komandą. Vytenis, pasidėjęs šalia ramentus, sėdėjo su komanda ant suoliuko ir stebėjo efektingus krepšininkų skrydžius, metimus ir dėjimus.
Pasibaigus šventei V.Jasikevičius atsakė į „Lietuvos žinių” klausimus.
– Kas atsitiko jūsų kojai?
– Per treniruotę lūžo pėda… Antradienį vyko vakarinė treniruotė, buvo apšilimas, kažkaip visu svoriu atsistojau ant pėdos ir …kažkas trakštelėjo. Kitą dieną nuodugniai išsityriau – pasirodo, lūžis.
– Ir kiek laiko būsite be krepšinio kamuolio?
– Medikai sakė, kad penkias savaites reikės vaikščioti sugipsuotam. Po Naujųjų metų jau pradėsiu po truputį judėti, dar reabilitacija lauks… Tad šešias septynias
savaites tikrai nežaisiu.
– Apmaudu, kad pirmąją pergalę „Arvi-Sūduva” iškovojo be jūsų?
– Su manimi. Buvau salėje, stebėjau rungtynes, palaikiau saviškius (juokiasi).
– Neįprasta sėdėti ir iš šono stebėti rungtynes?
– Praėjęs sezonas Kauno „Žalgiryje” man buvo panašus – sėdėdavau ant suolo, žiūrėdavau, sirgdavau už saviškius ir viskas. Aišku, šį sezoną viskas kitaip – žaidžiu pakankamai daug. Tad keista buvo pačiam nežaisti.
– Komanda kaip nors atšventė pirmąją pergalę?
– Po varžybų visada norisi kuo greičiau grįžti į savo miestą, į savo šeimą. Nedaug laiko praleidžiu Marijampolėje – Kaunas, kuriame gyvenu, vos už 50 kilometrų, tad turėdamas kiek daugiau laiko važiuoju namo. Tik du ar trys žaidėjai yra iš Marijampolės, o likę – iš kitų miestų atvažiuoja. Todėl net nebuvo laiko atšvęsti (juokiasi).
– Kodėl taip ilgai reikėjo laukti pirmosios pergalės?
– Gal varžovai neleido? Be to, pirmame rate namie žaidėme ne tiek daug rungtynių, o išvykose visi varžovai stiprūs, nes žaidžia namuose. Aišku, įmanoma laimėti rungtynes. Juk ir „Žalgiris” bei „Lietuvos rytas” kartais pralaimi kitoms LKL komandoms.
– Žiūrovai nenusisuko, kai juos „lepinote” tik pralaimėjimais?
– Ne.
– Turbūt sunku žaisti, kai komandai prilipdyta autsaiderės etiketė?
– Į tokius dalykus nekreipiu dėmesio. Eini į aikštelę ir žaidi. Pergalių nori ne tik krepšininkai, bet ir treneriai, klubo vadovai. Ir mes nesame autsaideriai. LKL čempionatas dar nesibaigė (juokiasi). Kai baigsis LKL varžybos, tada ir matysime – esame paskutiniai ar ne.