Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje lapkritį, palyginti su spaliu, užfiksuota 1,1 proc. mėnesinė infliacija. Pernai tuo pačiu laikotarpiu infliacija siekė 0,8 proc.
Statistikos departamentas prognozavo, kad lapkritį infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), palyginti su spaliu, sieks 1 proc.
Šiemet spalį, palyginti su rugsėju, buvo užfiksuota 1,5 proc. mėnesinė infliacija, kuri buvo didžiausia šiais metais, o rugsėjį ji siekė 1,4 proc.
Vartojimo prekių kainos šiemet lapkritį, palyginti su spaliu, padidėjo 1 proc., paslaugų – 1,1 proc.
Lapkritį metinė infliacija sudarė 7,8 proc. Vartojimo paslaugos per metus pabrango 8,3 proc. prekės – 7,7 proc. Vidutinė metinė infliacija lapkritį buvo 5,4 proc.
Metinės infliacijos lygį daugiausia nulėmė 15,4 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 11,3 proc. – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro bei 10,2 proc. – transporto grupių prekės ir paslaugos, taip pat 5,5 proc. atpigę drabužiai ir avalynė, 7,1 – ryšių grupės prekės ir paslaugos.
Lapkritį, palyginti su spaliu, bendrąjį vartotojų kainų padidėjimą daugiausia lėmė transporto grupės prekių ir paslaugų pabrangimas 3,5 proc., maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų – 1,1, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų – 1,2 proc. Šių grupių prekių ir paslaugų kainų didėjimą iš dalies kompensavo 0,3 proc. atpigę alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, 0,2 – švietimo paslaugos.
Transporto grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo 6,9 proc. pabrangęs benzinas, 9,5 – dyzeliniai degalai, 6,5 – asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugos, 1,5 – suskystintos automobilinės dujos, 1,3 proc. – keleivinio kelių transporto paslaugos.
Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiui turėjo 3,0 proc. pabrangęs pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 3,4 – daržovės ir bulvės, 1,1 – duona ir grūdų produktai, 2,5 – sviestas, aliejus ir riebalai, 0,9 – rūkytos dešros ir rūkyti mėsos gaminiai, taip pat 1,1 proc. atpigusi šviežia, šaldyta ir užšaldyta mėsa, 5,2 – šviežios žuvys.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį labiausiai paveikė 2,9 proc. pabrangęs kietasis kuras, 5,4 – suskystintos dujos maistui gaminti, 8,7 – šaltas vanduo, 0,6 – karštas vanduo ir centralizuota šiluma, 1,5 – būsto priežiūros ir remonto, 2,5 – nuotekų šalinimo, 2,1 – atliekų rinkimo paslaugos bei 0,7 proc. atpigusios būsto priežiūros ir remonto medžiagos.
Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainų pokyčiui įtakos turėjo 0,9 proc. atpigę spirituoti gėrimai. Cigaretės ir alus atpigo po 0,1 proc. Švietimo paslaugų kainų sumažėjimą nulėmė 1 proc. atpigusios užsienio kalbos mokymo paslaugos.
Iš kitų prekių ir paslaugų, turėjusių įtakos lapkričio bendrajam vartotojų kainų pokyčiui, galima paminėti 1,4 proc. pabrangusias viešojo maitinimo paslaugas, 1 – baldus, 0,4 – drabužius, 0,5 – farmacijos gaminius, 4 – gėles ir 0,7 proc. atpigusią avalynę, 0,8 – duomenų apdorojimo įrenginius, 1,4 proc. – sanatorijų paslaugas.
ELTA primena, kad spalį pagal SVKI suskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 5,2 proc., o metinė – 7,6 proc.
Patikslintais Finansų ministerijos duomenimis, prognozuojama šių metų vidutinė metinė infliacija sieks 5,5 proc., o gruodžio mėnesio metinės infliacijos bei 2008 m. vidutinės metinės infliacijos prognozė padidinta iki 6,5 proc. Rugsėjo mėnesį Finansų ministerija ir Vyriausybė 2007 metams oficialiai prognozavo 5,2 proc. vidutinę metinę infliaciją.