„Klaipėdos nafta” kratosi šešėlių

Valstybės kontroliuojamos bendrovės „Klaipėdos nafta” pastangos išlaikyti klientą įvėlė ją į nemalonius ginčus su Singapūro kompanija „Riverlake Energy (S) PTE Ltd” dėl nepakrauto mazuto.

2005 metų pavasarį „Riverlake Energy” su ekspedicine kompanija „Torgmash” ir „Klaipėdos nafta” sudarė dvi sutartis – dėl mazuto tiekimo ir dėl jo išvežimo per Klaipėdą. Klientų prašymu „Klaipėdos naftos” vadovas Jurgis Aušra Šveicarijos bankui „Pariba” pasiuntė, kaip neseniai paaiškėjo ginčą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme, klaidingą pranešimą apie terminale gautą garantinį krovinio kiekį.

J.Aušros tarpininkavimas siekiant „Riverlake Energy” kuo greičiau gauti kreditą tapo akstinu Singapūro kompanijai reikalauti iš lietuvių milijoninės kompensacijos dėl netesybų.

Pavyko apsiginti

Ieškovai „Klaipėdos naftą” įtarė dalyvavus sąmoksle su fiktyvia Albino Jaso įmone „Torgmash” dėl nežinia kur pradanginto mazuto.

Į Klaipėdą iš Singapūro atvykęs komersantas Richardas Lars Erik Cloo iš pradžių prašė atiduoti nupirktą 5800 tonų mazuto kiekį, vėliau ieškinį pakeitė reikalavimu grąžinti 400 tūkst. JAV dolerių avansą ir atlyginti visapusę žalą dėl neva „Klaipėdos naftos” netesėtos krovinio išvežimo sutarties.

Ieškovas teigė, kad „Riverlake Energy” pasamdytas tanklaivis, turėjęs Klaipėdoje paimti ir į Rytų Aziją išgabenti 20 tūkst. tonų rusiško mazuto, vos per plauką išvengė didžiuliais nuostoliais grėsusios prastovos. „Klaipėdos nafta” esą buvo patvirtinusi, kad 2005 metų birželio 28 dieną gali priimti tanklaivį ir pakrauti į jį „Riverlake Energy” krovinį.

Į laivą operatyviai buvo supilti kitos kompanijos produktai. Tai esą išgelbėję „Klaipėdos naftą” nuo daug didesnio skandalo.

Kai tą pačią dieną „Klaipėdos” viešbutyje buvo skubiai sušauktas partnerių pasitarimas ir pradėta aiškintis, kur pradingo krovinys, paaiškėjo, kad „Torgmash” gabeno krovinį iki sienos su Lietuva, bet, nesulaukusi Rusijos banke 1,1 mln. JAV dolerių „Riverlake Energy” žadėto akredityvo, į Klaipėdą mazuto nebevežė.

Bylą metus nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja Julija Gražina Vaitulionienė gruodžio 3 dieną užsienio naftos prekybos kompanijos ieškinį atmetė.

Teismas nusprendė, kad „Riverlake Energy” pati laiku neįvykdė pareigos sumokėti ekspeditoriui už visą krovinį kaip sutarta, nekontroliavo krovinio judėjimo. Atmetus jos ieškinį panaikintas 4 mln. litų vertės „Klaipėdos naftos” turto areštas.

Klastojo dokumentus

Teismui liudijęs apie sandorio aplinkybes J.Aušra patikino, kad tai pirmas ir vienintelis atvejis įmonėje, kai tenka aiškintis dėl svetimų poelgių.

Tačiau byla nepaneigė versijos, kad Singapūro kompanija taip pat pateko į sukčių pinkles. Net „Klaipėdos naftos” advokatas prasitarė, kad pirmas tiekimo sutarties nesklandumas apsaugojo „Riverlake Energy” nuo dar didesnių nuostolių.

Ieškovų advokatas aiškino, kad „Riverlake Energy” ieškojo patikimų tiekėjų ir todėl į „Klaipėdos naftą” kreipėsi patarimo. Bet kai derėtis dėl 100 tūkst. tonų mazuto tiekimo atsisakė kompanija „Slavneft”, žvilgsnis nukrypęs į kitą rekomenduotą įmonę „Torgmash”. Ji susitikimus su partneriu rengdavo ne savo, o „Klaipėdos naftos” Vilniaus biure. Aktyvus J.Aušros dalyvavimas partneriams bendraujant kėlęs įspūdį, kad „Torgmash” yra patikima.

Bet teisme šalys ginčo priežastis lyg susitarę vadino afera, viena kitą kaltino dokumentų klastojimu, tuo sukeldamos teismo abejones, ar įmanoma nustatyti tiesą civiline tvarka.

Buvo pateiktos į Rusijos „Sberbank” ir Singapūrą R.L.E.Cloo nusiųstos dvi tą pačią dieną parašytos, bet skirtingo turinio sutartys dėl mazuto tiekimo ir apmokėjimo. Vienos priede „Klaipėdos nafta” nurodo galimybę pakrauti laivą „kai bus pristatytas reikiamas kiekis”, kitame tokios išlygos nėra.

Kur yra „Torgmash”?

J.Aušra teisme samprotavo, kad galbūt „Slavneft” įtarė klastą, todėl ir nepanoro bendradarbiauti su „Riverlake Energy”. Kita vertus, ir „Torgmash” buvo vertinama prieštaringai: per vieną posėdį aiškinta, kad jai pretenzijų neturima, kitame – kad „Torgmash” klaipėdiečius taip pat vedžiojo už nosies. Sutartis iki 2005 metų liepos 7 dienos įvežti 20 tūkst. tonų mazuto buvo neįgyvendinta nieko raštu nepaaiškinus.

A.Jasas pripažino, kad turi nedaug naftos produktų prekybos patirties. „Torgmash” niekada į Klaipėdą mazuto negabeno, tik šiek tiek dujų kondensato 2003 metais. Vengdamas dar daugiau klausimų, jis tikino „Torgmash” akcijas 2006 metais pardavęs partneriui, po to įmonė pasitraukė iš Lietuvos ir yra registruota Smolenske.

Advokatas teigė tik per teismą suradęs A.Jasą. Iki šio pavasario ieškovų pretenzijos adresato nepasiekdavę. Nors sutarčių tekstus ruošęs buvęs „Klaipėdos naftos” atstovas Vilniuje Algirdas Navickas liudijo, kad A Jasas niekur nebuvo dingęs iš Lietuvos ir visas pretenzijas žinojo, iš „Klaipėdos naftos” išgirdo įtarimų klastojus raštus „Riverlake Energy” naudai.

A.Jasas glaistydamas situaciją ramino, kad „Torgmash” ir „Riverlake Energy” sutartis nenutraukta, panorėjus ją galima tęsti. Singapūro verslininkas tai turėtų suprasti kaip mandagų pasiūlymą partnerio ieškoti Rusijoje. Iš anksto žinant, kad ten jis tikrai nieko nepeš.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.