Per gruodžio 4-ąją vykusią konferenciją „Tarpkultūrinio dialogo metai Europoje” už švietimą ir kultūrą atsakingas Europos komisaras slovakas J.Figelis pabrėžė, jog dabar pats laikas kalbėti apie kultūrines vertybes, nepaisant praeities ir galimų ateities konfliktų Europoje. Jis paragino europiečius nebijoti nei lenkų santechniko, nei F.Chopino.
Komisaro teigimu, Europos Sąjunga gali pasiūlyti patrauklų kultūrinio bendradarbiavimo modelį, nes „ES yra vienintelė geopolitinė naujovė, grįsta pagarba pasaulio kultūrų įvairovei”.
Siekdama plėtoti kultūrinį dialogą Europos Sąjunga jau skyrė 10 mln. eurų (apie 24,5 mln. litų) naujiems kultūros, švietimo, sporto ir pilietiškumo projektams, kuriuos tikimasi įgyvendinti 2008 metais.
Verslo nepakanka
J.Figelis atkreipė dėmesį, kad „kuriant ES reikėjo pradėti nuo paprastų dalykų, t. y. nuo anglies ir plieno, paskui – pereiti prie bendrosios rinkos… Bet šiandien Europos Sąjunga brandesnė ir visi sutinka, kad rinkos ar verslo nepakanka norint suvienyti žmones. Štai kodėl Europa turėtų būti žmonių ir vertybių bendrija”, – sakė komisaras.
J.Figelis iškėlė gan prieštaringą teiginį, jog skirtingas kultūras galima suvienyti taip, kad kiekviena jų tuo pat metu išliktų atskira. Juk „gyvename Europos name, kuris sudėliotas kaip mozaika. Visi panašumai geriausiai matomi iš šalies, iš kitų pasaulio kraštų”.
Fredericas Chopinas – ne grėsmė
J.Figelis priminė, kad prieš 2004 metais numatytą ES plėtrą į rytus Vakarai ypač nepasitikėjo Rytų Europa. „Senieji Vakarai nežiūrėjo į Rytus taip, kaip Rytų Europa žiūrėjo į Vakarus. Kai prieš keletą metų mano dukra išvyko studijuoti į Prancūziją, jos ten klausė, ar mes turime vandentiekį, ar ji kada nors yra mačiusi čiaupą”, – patirtimi dalijosi Slovakijai atstovaujantis komisaras.
Jis priminė ir panišką „lenkų santechniko” baimę: „Vakarų valstybės baiminosi, kad žmonės bėgs iš Rytų Europos ir, siūlydami pigesnę darbo jėgą, užims svetimas darbo vietas. Tačiau ši baimė veikiau buvo grįsta „kito baime”, o ne realiais ekonominiais sumetimais”.
„Chopinas nėra grėsmė”, – juokaudamas pridūrė J.Figelis, primindamas garsųjį XIX amžiaus lenkų kompozitorių.
Anot komisaro, ES plėtra – tai sprendimas, bet jokiu būdu ne problema. Plėtra padarė Sąjungą labiau europietišką, nors ES iki šiol tvyro tautų nepasitikėjimas viena kita, tai rodo romų diskriminacija kai kuriose šalyse ir ekstremistinių bei ksenofobinių nuotaikų perkėlimas į politiką.
Religinis dialogas
„Po ES plėtros labiau išryškėjo globalizacija, migracija ir vadinamoji multikultūrinė realybė”, – sakė J.Figelis, pabrėždamas, jog dažniausiai kultūrinė įvairovė tampa problema ar netgi konfliktu. Užtenka paminėti atgarsį, kurį sukėlė Danijos spaudoje pasirodžiusios pranašo Mahometo karikatūros.
Nuo to laiko vieni Europos pareigūnai ragina pradėti visiškai naują Europos dialogą su musulmonais, o kiti mano, kad Europa pernelyg švelniai kalbasi su tais, kurie negerbia žodžio laisvės.
J.Figelis mano kitaip: „Dialogas – tai ne silpnumo, o brandos požymis. Šiuo dialogu tikrai nesiekiama vaidinti „gerus vyrukus” ir badyti pirštais musulmonus.”