Suskaldžiusi demokratinė opozicija Rusijoje mėgina susivienyti, tikėdamasi iškelti bendrą kandidatą į prezidentus kaip atsvarą paslaptingam Vladimiro Putino įpėdiniui.
Vasarą nepajėgę išsirinkti lyderio demokratai sužlugdė koaliciją „Kitokia Rusija”, iš kurios pasitraukė buvęs ministras pirmininkas Michalas Kasjanovas, vadovaujantis Rusijos liaudies demokratų sąjungai (RLDS).
Dabar jis tapo galimo susivienijimo katalizatoriumi.
Antradienį M.Kasjanovas išsiuntinėjo susitarimo įsteigti Dešiniųjų jėgų sąjungos, „Jabloko”, „Kitokios Rusijos” ir Respublikonų partijos, kuriai vadovauja Vladimiras Ryžkovas, koaliciją.
DJS lyderis Borisas Nemcovas ir Garis Kasparovas, vadovaujantis Jungtiniam piliečių frontui ir kalbantis nesutinkančios su V.Putinu „Kitokios Rusijos” vardu, jau veda derybas su M.Kasjanovu.
„Neįveikiamų prieštaravimų tarp jų nėra. Derybos turi baigtis po kelių dienų. Iki gruodžio 12 dienos, kai vyks Piliečių kongresas (opozicijos ir teisių gynėjų suvažiavimas), manau, susitarimas turi būti pasiektas”, – trečiadienį agentūrai „Reuters” sakė JPF sekretorius spaudai Denisas Belunovas po buvusio premjero ir šachmatų pasaulio čempiono susitikimo.
Likus savaitei iki rinkimų į Valstybės Dūmą G.Kasparovas kritikavo M.Kasjanovą būtent už jo nepasirengimą įsijungti į vieningą opoziciją prezidento rinkimuose.
„Kasjanovo siūlymai tokie, kokius aš mačiau, smarkiai paseno dar iki to, kai buvo parašyti, nes jis iki šiol tebegyvena Sodų žiedo paradigmoje”, – sakė G.Kasparovas žurnalistams.
M.Kasjanovo šalininkai mano, kad JPF lyderis žengė pirmąjį žingsnį, ir dabar susivienyti įmanoma.
„Tai, jog Kasparovas įveikė emocijas, leidžia tikėtis, kad sėkmingai baigsis derybos”, – sakė agentūrai „Reuters” šaltinis RLDS vadovybėje.
DJS, kuri nori savo kandidatu rinkimuose iškelti Borisą Nemcovą, taip pat atidžiai žiūri į M.Kasjanovo iniciatyvą, ir du opozicionieriai antradienį surengė susitikimą, sakė „Reuters” dešiniųjų lyderis.
B.Nemcovas siūlo pirmiausia susitarti dėl bendradarbiavimo prieš rinkimus principų, o klausimą dėl bendro kandidato į prezidentus svarstyti po to.
„Susitarimas bendradarbiauti rinkimuose – tai jau ir reiškia, kad sukurta susivienijusi opozicija. O jau pasirašytas susitarimas privers visus dalyvius (partijų lyderius) pripažinti pasirinktą kandidatą ir tapti jo patikėtiniu”, – sakė B.Nemcovas.
Susitarimo dėl koalicijos tekste, paskelbtame RLDS tinklalapyje
http://nardemsoyuz.ru/documents/single_document/683, pažymima, kad bendras opozicijos kandidatas negali atšaukti savo kandidatūros be kitų koalicijos dalyvių sutikimo, o jeigu iškovos pergalę, turi derinti su jais pagrindinius personalo paskyrimus ir laiško parlamentui tezes.
„Jabloko” žada sutikti arba atmesti siūlymą artimiausiu metu.
„Kaip partijos dalyvaus prezidento kampanijoje, bus sprendžiama suvažiavime, kurio data bus nustatyta artimiausiu laiku”, – pažymėjo „Jabloko” pirmininko pirmojo pavaduotojo Sergejaus Ivanenkos atstovė spaudai Jelena Lukašova.
Komentarų iš N.Ryžkovo, kuris taip pat gavo M.Kasjanovo kvietimą, nepavyko gauti.
Visų keturių judėjimų lyderių galimybes vadovauti silpnai opozicijai politikai sieja su partijų finansiniais ištekliais, nes būsimam kandidatui būtina iki sausio 16 dienos surinkti 2 mln. savo rėmėjų parašų.
„Tai brangiai kainuojanti procedūra, kuri atsieis kelis milijonus dolerių. Tokių išteklių gali turėti tik Kasjanovas ir Nemcovas”, – sakė šaltinis RLDS biure.
Be to, yra tikimybė, jog valdžiai mažiau atmestinas kaip kandidatas yra 2000 metais į prezidentus balotiravęsis ir labiausiai lojalus Kremliui „Jabloko” lyderis Grigorijus Javlinskis, vadinasi, būtų galima išvengti galimų sunkumų jį įregistruoti, sakė šaltinis Demokratinių jėgų sąjungoje, padidinęs galimų kandidatų skaičių iki trijų žmonių.
Prezidento rinkimai Rusijoje paskirti 2008 metų kovo 2 dieną. Iki sausio 27 dienos Centrinė rinkimų komisija turi sudaryti galutinį kandidatų sąrašą. Favoritas jame, kaip tikimasi, taps V.Putino įpėdiniu. Ekspertai tikisi, kad jo vardas bus paskelbtas gruodžio 17 dieną V.Putiną remiančios partijos „Vieningoji Rusija”, gavusios konstitucinę daugumą parlamente per neseniai vykusius rinkimus, suvažiavime.