Lietuva pasisako už glaudų ir abipusiškai naudingą bendradarbiavimą su Rusija, pareiškė užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.
Kaliningrado srities Svetlogorsko mieste antradienį vykusiame tarpvyriausybinės Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo komisijos posėdyje kalbėjęs ministras pažymėjo, kad Kaliningrado srities kaimynė Lietuva yra viena pagrindinių jos prekybos partnerių bei investuotojų.
„Puikiai suprasdama Kaliningrado srities gyventojų nuotaikas ir lūkesčius, Lietuva dar prieš tapdama Europos Sąjungos nare pradėjo kelti Kaliningrado srities klausimą Europoje. Manau, kad didelis tarptautinės bendruomenės, Europos Sąjungos dėmesys Kaliningradui nemaža dalimi yra ir aktyvios Lietuvos užsienio politikos nuopelnas, ir tai yra naudingo kelio, kuris veda į sėkmę, pradžia”, – sakė P.Vaitiekūnas.
Jis pažymėjo, kad Lietuva pasisako už glaudų ir abipusiškai naudingą bendradarbiavimą, nes tokia yra Lietuvos kaimynystės politika, to siekia ir visa ES.
„Jei Europos Sąjungai strateginė partnerystė su Rusija yra svarbi, tai ES narėms – Rusijos kaimynėms – ši partnerystė yra dar svarbesnė. Mes pirmieji laimime arba nukenčiame, kintant ES ir Rusijos santykių pobūdžiui. Mums ypač svarbu, kokia bus šių santykių kokybė ir turinys”, – sakė ministras.
Kartu su kitu komisijos pirmininku – Rusijos transporto ministru Igoriu Levitinu – P.Vaitiekūnas aptarė Lietuvos ir Rusijos prekybą ir ekonominį bendradarbiavimą bei pritarė Lietuvos pramonininkų konfederacijos iniciatyvai steigti nuolat veikiantį Lietuvos ir Rusijos verslo forumą. Pirmasis jo posėdis numatytas Vilniuje pirmoje 2008 metų pusėje.
Komisija taip pat aptarė socialinio ir kultūrinio bendradarbiavimo, regioninių ryšių ir turizmo plėtros klausimus, bendradarbiavimą transporto, pasienio infrastruktūros bei aplinkosaugos srityse.
Tarpvyriausybinėje komisijoje taip pat buvo iškeltas Lietuvai svarbus dujų tiekimo užtikrinimo ir naftos tiekimo atnaujinimo naftotiekiu „Družba” klausimas, Rusija posėdžio dalyvius informavo apie techninę naftotiekio „Družba” būklę.
Taip pat iškelti investicijų saugumo, Lietuvos gyventojų valiutinių indėlių, laikytų buvusiame „Vnešekonombanko” Lietuvos skyriuje, grąžinimo, išvežtų kultūros vertybių ir archyvų atgavimo klausimai. Komisija pavedė susitikti ekspertams spręsti finansinio pobūdžio klausimų.
Vėliau kalbėdamas su žurnalistais P.Vaitiekūnas teigė, kad naujos informacijos dėl naftotiekio „Druzba”, kuriuo Lietuva jau pusantrų metų nebegauna naftos, posėdyje neišgirdo.
Lietuvai iškėlus klausimą dėl balandį Kaliningrade dingusio lietuvių verslininko Stanislovo Juciaus, Rusijos pareigūnai pažadėjo pateikti naujausią tyrimo medžiagą.
Posėdžio metu buvo pasirašytas Lietuvos ir Rusijos vyriausybių susitarimas dėl laivybos Kuršių mariomis ir Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities vandens keliais.
Tarpvyriausybinė komisija buvo įsteigta 1996 metais pagal Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinį susitarimą dėl prekybinių ir ekonominių santykių. Ji nustato Lietuvos ir Rusijos prekybinio ir ekonominio, mokslinio techninio ir kultūrinio bendradarbiavimo gaires.
Komisijoje įkurtos septynios darbo grupės bendradarbiavimo prekybos ir ekonomikos, kultūros, mokslo ir švietimo, energetikos, transporto, socialinėje srityse, kurios taip pat nagrinėja diplomatinių atstovybių nekilnojamojo turto bei finansinių klausimų sureguliavimo reikalus.