Konstitucingumo tarybą susibūrę piliečiai sieks Konstitucinio teismo išaiškinimo, ar kai kurios Seimo rinkimų įstatymo nuostatos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Prie visuomeninės organizacijos „Konstitucinių teisių gynimo agentūra” (KTGA) veikiančios tarybos nariai, išnagrinėję jiems pateiktus klausimus, balsų dauguma nusprendė, jog trys įstatymo nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai.
Anot KTGA vadovo ir tarybos nario Liudviko Ragauskio, tarybos nariai nusprendė, jog įstatyme įtvirtinta nuostata, jog į daugiamandatę apygardą kelti kandidatus gali tik politinės partijos, bet ne kiti piliečiai, pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą lygiateisiškumo principą.
Pasak L.Ragauskio, abejonių kelia ir reikalavimas vienmandatinėse apygardose savo kandidatūrą iškėlusiems asmenims toje apygardoje surinkti 1 tūkst. rinkėjų parašų, kai tuo metu partijų keliamiems kandidatams toks reikalavimas netaikomas.
„Aiškinama, jog partija tūkstantį narių turi visoj Lietuvoj, tačiau neatsižvelgiama, kad toj apygardoj gal nėra nė vieno. Savo kandidatūrą iškėlusių asmenų surinkti parašai skaičiuojami ir griežtai tikrinami, o partijų narių sąrašų nekontroliuoja niekas. Tai taip pat gali prieštarauti lygiateisiškumo principui”, – teigė L.Ragauskis.
Anot jo, piliečiams abejonių sukėlė ir partijoms bei koalicijoms nustatyti patekimo į Seimą barjerai.
„Dabar cenzas sąrašams 5 proc., koalicijai – 7 proc. Iš pradžių galiojo 4 proc. barjeras, o koalicijoms jo nebuvo. Konstitucinis teismas daugelį kartų paaiškino, kad Seimas negali siaurinti teisių. Jie gali sugalvoti ir 20 proc. barjerą įvesti, kad išliktų tik kelios partijos, o to, mano manymu, negali būti”, – kalbėjo L.Ragauskis.
Kaip aiškina L.Ragauskis, piliečių tarybai nusprendus, kad teisės akto nuostatos prieštarauja Konstitucijai, agentūra, siekdama užtikrinti piliečių teisių gynimą, imsis visų teisinių būdų nurodytam pažeidimui pašalinti.
„Iš pradžių naudosimės peticijų teise, o tada kreipsimės į administracinį teismą, kad jis kreiptųsi į Konstitucinį”, – tolesnių veiksmų eigą aiškino L.Ragauskis.
Konstitucingumo piliečių tarybai priklauso šeši finalinio Konstitucijos egzamino etapo laimėtojai bei KTGA direktorius. Anot vieno tarybos nario Rido Jasiulionio, ši institucija sieks atstovauti visų Lietuvos žmonių interesams.
„Tai galimybė vadovautis Konstitucija kaip vientisu, tiesiogiai taikomu teisiniu aktu, kadangi, kaip ten rašoma, kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis šiuo įstatymu. Į Konstitucinį teismą piliečiia negali kreiptis, tad jie savo teises gali ginti tokiu būdu”, – kalbėjo R.Jasiulionis.
Anot L.Ragauskio, toks piliečių dalyvavimas Konstitucijos aiškinimo procese yra teisėtas.
„Teisėkūroje įstatymo aiškinimo teisė priklauso tai institucijai, kuri įstatymą išleidžia. Konstitucija nusako valstybės valdymą dviem būdais: tiesiogiai ir per atstovus – Seimo narius. Mes 1992 m. tiesioginiu valdymu – referendumu – patvirtinom įstatymą, taigi esame jo leidėjai. Taigi realiai mes, kaip pilieičia, kaip leidėjai, turim aiškinti, kaip tas Konstitucijos nuostatas suprantame. Mes kartu įgaliojom Konstitucinį teismą oficialiai aiškinti. Bet mes pasiliekam teisę aiškinti neoficialiai ir nekompetetingai”, – teigė L.Ragauskis.
Anot jo, agentūra jau sulaukė ir daugiau piliečių kreipimųsi dėl įstatymų konstitucingumo.
„Sulaukėme paklausimų dėl Atominės elektrinės įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai. Artimiausiu metu šiuos klausimus pateiksime svarstyti piliečių tarybai”, – teigė L.Ragauskis.
R.Jasiulionis teigė savo iniciatyva kelsiantis klausimą dėl prezidento Valdo Adamkaus pateiktų Liustracijos įstatymo pataisų, kur siūloma pratęsti KGB bendradarbių prisipažinimo terminą.
Anot R.Jasiulionio, pagal Konstituciją visi žmonės prieš įstatymus lygūs, o prezidentas prisiekia sąžiningai eiti pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Termino pratęsimas, R.Jasiulionio manymu, šiuos principus pažeistų.
„Šiuos nuostatos rodo, kad nėra jokių lygesnių asmenų valstybėje, kuriems reikėtų suteikti antrą terminą”, – kalbėjo tarybos narys.