Šiandien susitikę Lietuvos ir Lenkijos Ministrai Pirmininkai Gediminas Kirkilas ir Donald Tusk pasidžiaugė stiprėjančia abiejų šalių strategine partneryste ir tuo, jog pirmasis Lenkijos Vyriausybės vadovo vizitas yra į kaimyninę Lietuvą.
G.Kirkilas ir D.Tusk buvo vieningos nuomonės, kad Lietuvos ir Lenkijos pastangų dėka sustiprėjo ES solidarumas, o požiūris į Rusiją tapo realesnis. Premjerai sutarė toliau santykiuose su Rusija laikytis bendros strategijos. D.Tusk taip pat pabrėžė, jog sprendžiant ES vidaus klausimus Lietuva ir Lenkija turėtų būti solidarios.
G.Kirkilas išreiškė paramą Lenkijai santykiuose su rytinėmis kaimynėmis. G.Kirkilas taip pat pareiškė manąs, jog naujoji Lenkijos Vyriausybė ir toliau skirs didelį dėmesį bendriems regioniniams ir dvišaliams energetikos ir transporto infrastruktūros projektams, tokiems kaip naujos atominės elektrinės statyba, elektros jungtis, prisijungimas prie UCTE, VIA BALTICA ir RAIL BALTICA.
Premjerai aptarė Šengeno erdvės plėtros privalumus, padidinsiančius laisvo judėjimo ES galimybes, taip pat ir didesnį Lietuvos – Lenkijos sienos pralaidumą.
Susitikime dėmesio buvo skirta Augustavo aplinkkelio statybai. G.Kirkilas parėmė Lenkijos pozicijas rasti visiems priimtiną sprendimą su Europos Komisija. Beje, šią Lietuvos nuomonę G.Kirkilas išsakė išvakarėse vykusiame susitikime su EK komisaru S.Dimos, atsakingu už aplinkosaugą.
Lietuvos ir Lenkijos Ministrai Pirmininkai išreiškė susirūpinimą dujotiekio Baltijos jūros dugnu Nord Stream projektu, ypač jo aplinkosauginiais aspektais.
G.Kirkilas ir D.Tusk aptarė artėjančius Dūmos ir Prezidento rinkimus Rusijoje. Abiejų Premjerų nuomone, po rinkimų turėtų išaiškėti ES ir Rusijos bendradarbiavimo perspektyvos.
Premjerai išreiškė paramą Gruzijos ir Ukrainos euroatlantinei integracijai bei aptarė vizų kainų mažinimo Baltarusijos piliečiams svarbą.
Ministrai Pirmininkai taip pat pasikeitė nuomonėmis apie ES plėtros, ES Rytų kaimynystės ateitį. Premjerai buvo vieningos nuomonės, kad naujoji ES sutartis, kuri gruodžio mėnesio viduryje bus pasirašoma Lisabonoje, padės ES geriau sutelkti dėmesį į piliečiams aktualių klausimų, tokių kaip bendra ES energetikos politika, kaimynystė, infrastruktūros plėtra ir vidaus rinkos vystimasis, sprendimus.