Šiluma uostamiestyje brangs 26 proc.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba po ilgų diskusijų ir abejonių vis dėlto ryžosi nepopuliariam ir daugumai miestiečių itin skausmingam, bet esą ekonominės logikos padiktuotam sprendimui – patvirtino daugiau nei ketvirtadaliu didesnes centralizuotai tiekiamos šilumos kainas.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainą nutarta padidinti nuo iki šiol mokėtų 12,37 cento iki 15,94 cento už kilovatvalandę (be PVM).

Šilumos kilovatvalandės kaina uostamiestyje ir Gargžduose šoktelės 3,57 cento, arba 26,1 procento.

Galima prognozuoti, kad už standartinio 60 kv. m buto šildymą teks mokėti vidutiniškai 50 litų brangiau, rašo „Vakarų ekspresas”.

Pabrangimą pajaus ir Savivaldybės biudžetinės įstaigos. Pasak Finansų skyriaus vedėjos Aldonos Špučienės, kitais metais joms šildyti prireiks 2,1 mln. litų daugiau.

Klaipėdoje 26 proc. padidinus šilumos kainą, tarp didžiųjų šalies miestų brangiau mokės tik šiauliečiai ir Alytaus gyventojai – per 17 centų už kilovatvalandę. Vilniuje už kilovatvalandę jau mokama 14,76, Kaune – 14,67, Panevėžyje – 15,13 cento.

Kita vertus, sakė AB „Klaipėdos energija” (KE) generalinis direktorius Vytautas Valutis, kadangi iki sausio klaipėdiečiai už šilumą mokės pernai rugsėjį patvirtintą kainą – 12,37 cento už kilovatvalandę, įvertinus visą maždaug šešis mėnesius trunkantį šildymo sezoną ir išvedus aritmetinį vidurkį, Klaipėdos ir Gargždų gyventojai tikrai neliks tarp labiausiai nuskriaustųjų.

V. Valučio teigimu, kainų šuolį lėmė drastiškai išaugusios dujų, kurios sudaro 80 proc. KE naudojamo kuro, kainos. Nuo 2003 metų lapkričio, kai buvo patvirtinta ir šiandien tebegaliojanti vadinamoji bazinė šilumos kaina, gamtinių dujų kaina išaugo net 95 proc. Įtakos turėjo ir kiti veiksniai – infliacija, realizuotos šilumos kiekis bei kylančios iš kitų šaltinių perkamos šilumos energijos kainos.

Per ataskaitinį laikotarpį nuo 2006 metų spalio 1-osios iki šių metų rugsėjo 30-osios AB „Klaipėdos energija” (KE) patyrė apie 3 mln. litų nuostolių. Ir tai, V. Valučio teigimu, dar ne pabaiga. Kadangi dujos ir toliau brangsta, net ir 26,1 proc. padidinta šilumos kaina bendrovės finansinių rodiklių nepagerins.

V. Valučio nuomone, būtina iš esmės keisti šilumos kainų apskaičiavimo metodiką. Padėtis pasikeistų, jei šilumos kaina galiotų ne metus, o būtų „plaukiojanti” – kaip gamtinių dujų. Tai būtų naudingiau ir bendrovei, ir gyventojams. Pastarieji būtų apsaugoti nuo tokių drastiškų šuolių.

Naujosios kainos įsigalios nuo sausio 1-osios ir negalės būti keičiamos visus metus.