Už fantazijas sumoka žmonės

Įvairiausiems projektams leidžianti mokesčių mokėtų pinigus miesto valdžia nenori paklausti klaipėdiečių, ar jiems reikalingi savivaldybės tarnautojų nežabotos fantazijos vaisiai.

Už atsakymą – tūkstančiai

Daugelis klaipėdiečių neturi nė menkiausio supratimo, už kokias Klaipėdos strategų galvose gimusias vizijas jie yra priversti mokėti iš savo kišenės – miesto biudžeto.

Pavyzdžiui, bakstelėjęs žemėlapyje į apleistą teritoriją, valdininkas negali pats atsakyti, kas joje turėtų būti. Tačiau išeitis randama nesunkiai.

Skelbiamas konkursas parengti galimybių studiją, ir jį laimėjusi bendrovė už mokesčių mokėtojų pinigus atsako į valdininkams rūpimą klausimą.

Šiuo metu įvairios konsultacinės kompanijos rengia ne vieną galimybių studiją, kurią užsakė savivaldybė.

Netrukus turėtų būti pateiktos kelios alternatyvos, kaip turėtų atrodyti uostamiesčio poilsio parkas. Atsakymo kaina – 53 tūkst. litų.

Kita bendrovė savivaldybei turės pateikti galimybių studiją, kurioje bus pateikta informacija, ar Danės upės slėnio teritorija nuo Biržos tilto iki Palangos plento tinkama plėtoti vandens ir kultūros turizmą. Už tai įmonė „Eurointegracijos projektai“ iš savivaldybės gaus 500 tūkst. litų.

Dar 420 tūkst. bus pridėti už tai, kad bendrovė parengs dviračio tako palei Danę techninį projektą.

Šiuo metu taip pat rengiama ir plaukimo baseino su sporto sale galimybių studija ir techninis projektas. Už tai, kad Socialinės ir ekonominės plėtros centras išsiaiškins, kaip P.Lideikio gatvėje pastatyti tarptautinių varžybų reikalavimus atitinkantį plaukimo baseiną ir kiek tai kainuos, savivaldybė pasiryžusi sumokėti 875 tūkst. litų.

Domina kariniai objektai

Kitais metais taip pat numatyta parengti ne vieną galimybių studiją. Už 200 tūkst. litų turėtų būti atsakyta į klausimą, kam galima pritaikyti Klaipėdos piliavietę.

Konkursą laimėjusi konsultacinė bendrovė turės pateikti atsakymą, kokią sporto bazę reikia kurti Smiltynėje, kad ji būtų pritaikyta turizmo ir sporto reikmėms. Taip pat ieškoma atsakymo, iš kur gauti pinigų sumokėti, kad toks objektas atsirastų.

Už atsakymus į iškeltus klausimus iš miesto biudžeto tikimasi sumokėti apie 50 tūkst. litų.

Prašoma, kad 2008 metų miesto biudžete būtų numatyta ir 50 tūkst. litų, kuriuos būtų galima išleisti žuvų turgaus galimybių studijai parengti.

Taip esą bus galima baigti netylančias diskusijas apie tai, kur tas žuvų turgus turi būti ir kaip jis gali atrodyti ir veikti.

50 tūkst. litų norima nepagailėti ir Turgaus aikštės išvystymo ir pritaikymo turizmo poreikiams galimybių studijai parengti.

Už mokesčių mokėtojų pinigus taip pat ieškoma atsakymo, ką daryti su pajūryje buvusiais kariniais objektais.

Tramvajui – milijonas

Kone brangiausiai kainuojanti galimybių studija gali tapti siekis išsiaiškinti, kokį ekologišką transportą reikia diegti mieste.

Galimybių studija, kuri preliminariai gali kainuoti apie milijoną litų, turėtų atsakyti į klausimą, ar Klaipėdoje reikalingas tramvajus, koks turėtų būti jo maršrutas, kaip išspręsti žemių sklypų, per kuriuos driektųsi tramvajaus bėgiai, problemą. Taip pat tikimasi gauti atsakymą, iš kur reikėtų gauti pinigų, kad tramvajaus projektas išvystų dienos šviesą. Preliminariai skaičiuojama, kad tokiam projektui reikia bemaž 500 mln. eurų (1,72 mlrd. litų).

Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė tikino, kad galimybių studijai reikalingo milijono litų iš miesto biudžeto tikrai nebus prašoma.

„Jei negausime finansavimo iš Europos Sąjungos, galimybių studijos nerengsime“, – teigė vedėja.

Naujienos – senos

E.Jurkevičienės teigimu, be galimybių studijų miestas neišsiverstų. „Kai neturime atsakymo, kas gali atsirasti viename ar kitame objekte, į tokį klausimą atsako galimybių studija. Jos rengėjai pateikia kelias alternatyvas“, – sakė vedėja.

Ji pabrėžė, kad galimybių studijos būtinos ir norint, kad kurio nors objekto statybą ar projekto įgyvendinimą finansuotų Europos Sąjunga. Ji tuomet padengia ir išlaidas, kurių reikėjo parengti galimybių studiją.

Galimybių studijas rengiančios bendrovės „Eurointegracijos projektai“ direktorius Gintaras Lubauskas teigė, kad savivaldybės specialistai parengti svarbaus dokumento negali.

„Visi jie turi savo tiesiogines pareigas. Žinoma, galima įkurti atskirą skyrių, tačiau tai ne išeitis. Rengiant galimybių studijas reikia įvairių specialistų pagalbos. Ar savivaldybėje galėtų dirbti hidrologas?“ – klausė G.Lubauskas.

Paklausta, ar parengtos galimybių studijos gula į stalčius, ar galiausia tampa realybe, E.Jurkevičienė vardijo įgyvendinamus projektus.

Šiuo metu dirbama, kad Giruliuose būtų įrengtas kempingas, valomos jūroje ties Smiltyne esančios laivų kapinės, rengiamas universalios sporto arenos techninis projektas, buvęs Tabako fabrikas verčiamas kultūros objektu.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius Gintaras Neniškis ketino atsižvelgti į galimybių studijoje išsakytas pastabas apie būtinybę uostamiestyje kurti naujus maršrutus.

Salos dar nėra

Tačiau kai kurios galimybių studijos prieštarauja viena kitai ir galbūt niekada netaps realybe.

Prieš trejus metus buvo sukurta Transporto sektoriaus vystymo galimybių studija. Jos rengėjai pasisakė, kad Tiltų gatvė negali būti skirta tik pėstiesiems.

Tačiau netrukus parengta kita – senamiesčio atgaivinimo – galimybių studija atskleidė, kad visos senamiesčio gatvės turi būti atiduotos tik pėstiesiems, ir taip esą miesto širdis taps gyvesnė. Neretai galimybių studijose numatytos vizijos pribloškia net ir pačius valdininkus. Taip atsitiko su 94 tūkst. litų kainavusia Smiltynės išvystymo galimybių studija.

Jos rengėjai, neapklausę nė vieno Smiltynės gyventojo, siūlė šią vietą paversti kone antrąją Palanga. Buvo pasiūlyta, kad Smiltynė, kuri priklauso Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, taptų miesto parku, todėl šioje vietovėje nebūtų tiek suvaržymų. Tačiau valdininkų fantaziją vainikavo siekis, kad būtų parengta pajūrio pramogų salos galimybių studija. Joje buvo numatyta, kad Giruliuose, maždaug 200 metrų nuo kranto atstumu, galima sukurti salą – Karibų jūros vietoves primenantį, apie 10 hektarų pramogų kompleksą.

Tokiems sumanymams pasipriešino Europos Sąjungos ekspertai. „Ši galimybių studija buvo utopinis projektas. Daugiau tokių nėra. Nors ir sala dar visiškai nepalaidota, tik labai sunku rasti, kas tokį projektą finansuotų“, – sakė E.Jurkevičienė.

Sprendimai – už durų

Įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius galimybių studijų nepeikė. Anot jo, kur kas blogiau daryti įvairius projektus, neįvertinus, kuo tai gali baigtis.

„Tačiau galimybių studija turi būti protingas bendruomenės lėšų panaudojimas“, – pabrėžė R.Juozapavičius.

Todėl miesto valdžia pirmiausiai turi atlikti apklausą, kas labiausiai rūpi miesto gyventojams, kokias jie įžvelgia svarbiausias problemas. Galimybių studijos turi atsakyti į klausimus, kaip tas problemas išspręsti.

„Pavyzdžiui, miestiečiai pyksta, kad šunys teršia miestą. Galima užsakyti galimybių studiją, kaip tą problemą išspręsti. Jos rengėjai siūlo variantus, pavyzdžiui, šunų išmatas surenkantiems šeimininkams skiriami paskatinimai, arba numato, kad mieste turi važinėti robotai, kurie surinktų tai, ką paliko šunys“, vaizdžiai galimybių studijų naudą iliustravo R.Juozapavičius.

Tačiau jei valdžia užsako galimybių studijas, kurios įdomios tik jai pačiai, tai – nepagarba gyventojams.

„Galbūt žmonėms labiau nei sutvarkytas parkas rūpi tai, kad tenka labai daug laiko praleisti automobilių spūstyse ir nori, kad ta problema būtų išspręsta. Sąžininga valdžia paklausia, ko reikia bendruomenei, tariasi su gyventojais, o ne priima sprendimus už uždarų durų“, – pabrėžė R.Juozapavičius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.