Lietuvai prisijungus prie Europos Sąjungos (ES) žmogaus teisių padėtis šalyje nepagerėjo, tvirtina Europos žmogaus teisių teismo teisėja dr. Danutė Jočienė ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas.
Kaip Eltai tvirtino advokatas, įstojus į ES valdžios dėmesys susikoncentravo ne į svarbiausias vertybes – teisinę valstybę, žmogaus teises ir laisves, bet į Bendrijos fondų lėšas.
Kaip esą rodo nuolat kylantys viešųjų ir privačių interesų konfliktai, ES fondų lėšos dažniausiai patenka į turtingųjų valdžios atstovų arba su jais susijusių asmenų rankas. Tai artina šalį prie oligarchinio valdymo įtvirtinimo, su tuo susijusios korupcijos ir socialinės nelygybės. Esą dėl tokios situacijos vis daugiau jaunų žmonių išvyksta iš Lietuvos.
D. Jočienės teigimu, nuo politikų nepriklausomas ir teisės principais besivadovaujantis teismas yra efektyvi žmogaus teisių gynimo priemonė, tačiau valstybė ir pilietinė visuomenė turi būti suinteresuotos, kad žmonės kuo mažiau būtų priversti bylinėtis, nes tai yra brangus ir daug laiko atimantis procesas.
Anot teisėjos, teismo procesų būna mažiau, kai valdžios įstaigos gerbia žmogaus teises, užtikrina galimybę žmonėms gauti informaciją apie jų teises įvairiose situacijose, tų teisių gynimo būdus, valdžios pareigūnų pareigas ir atsakomybę.
K. Čilinsko teigimu, pastaraisiais metais, ypač po įstojimo į ES, sumažėjo informacijos apie Vyriausybės rengiamus ir priimamus teisės aktus, visuomenė izoliuota nuo jai aktualių projektų svarstymo. „Todėl teisės aktuose daugiausia žiūrima pareigūnų, o ne eilinių žmonių teisių”, – tvirtino advokatas.
Jis pateikė vieną pavyzdį – šią savaitę Vyriausybė patvirtino taisykles, reglamentuojančias žemės paėmimą visuomenės poreikiams. „Teisinio darbo praktika rodo, kad dažnai „visuomenės poreikiu” pripažįstamas su žemėtvarkos pareigūnais susijusių asmenų poreikis geroje vietoje pastatyti didelį pelną nešantį daugiabutį”, – apgailestavo K. Čilinskas.
Anot teisininko, pagal Lietuvos teisę ir Europos Komisijos rekomendacijas rengiant ir priimant valdžios įstaigų sprendimus turi būti daromi poveikio įvertinimai, klausiama visuomenės atstovų nuomonės.
„Nors akivaizdu, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams susijęs su korupcija ir žemės savininkų teisėmis, Vyriausybė priėmė nutarimą neatlikusi vertinimo antikorupciniu požiūriu, nepaskelbusi nutarimo projekto nei spaudoje, nei interneto puslapiuose, neišklausiusi suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų nuomonės”, – teigė advokatas.
Pasak D. Jočienės, pagal absoliučius skaičius Lietuvos gyventojų pareiškimai Europos žmogaus teisių teismui nesudaro didelės problemos, nes mūsų šalis, lyginant su kitomis valstybėmis, turi nedaug gyventojų. Tačiau pagal pareiškimų skaičių tūkstančiui gyventojų Lietuva priskirtina prie valstybių, kurioje pastebimas didelis nepasitikėjimas žmogaus teisių apsauga.
Kaip teigė K. Čilinskas, gyventojų nepasitenkinimą žmogaus teisių apsauga parodė ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto surengti visuomenės nuomonės tyrimai. Absoliuti dauguma apklaustųjų mano, kad Lietuvoje ignoruojamos žmogaus teisės. Gyventojai įsitikinę, kad jie negali pasinaudoti teise dalyvauti sprendžiant svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus, pavyzdžiui, Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimą ar nacionalinės valiutos – lito – atsisakymą.
Penktadienį D. Jočienė ir K. Čilinskas pristatė knygą „Žmogaus teisių apsaugos problemos tarptautinėje ir Lietuvos Respublikos teisėje”. Pasak autorių, joje pateiktos informacijos apie žmogaus teises poreikis pastaraisiais metais gerokai išaugo.
Žmogaus teisių teismo teisėja apgailestavo, kad pastaruoju metu Lietuvoje pasirodo itin mažai leidinių žmogaus teisių apsaugos tematika. Mat neturėdami informacijos žmonės negali apginti savo teisių.
Pirmasis „Žmogaus teisių apsaugos problemos tarptautinėje ir Lietuvos Respublikos teisėje” pasirodė parėmus Jungtinių Tautų Vystymo programai, antrasis papildytas ir pataisytas leidimas – Teisės projektų ir tyrimų centro dėka.
2005-08-19 11:46
hmm o ko jus tikejotes ? 👿