Tarptautinės menininkų grupės „Art or not” („Menas ar ne”) kūrinių paroda, šią savaitę atidaryta Klaipėdos dailės parodų rūmuose (Aukštoji g. 3), sukėlė diskusijų – menas tai ar ne.
Patys parodos autoriai jas išprovokavo. Deklaruodami tikrąsias vertybes, vildamiesi jas išsaugoti rytojui, ieškodami ryšio tarp praeities ir ateities, savo darbais jie tarsi klausia žiūrovų, kokia gi meno paskirtis šiuolaikinėje susiskaidžiusioje visuomenėje, viešoje erdvėje, mūsų namuose ir mūsų gyvenime. O gal išvis tai ne menas, ir problemos nėra?
Nutapė per savaitę
Parodoje eksponuojami keturių grupės narių darbai – tapyba ir šiek tiek grafikos. Šveicaras Rudolfas Kalonderis (Rudolf Calonder) ir latvė Katia Kalnietė (Katia Kalniete) po kelias įspūdingo formato drobes šiai ekspozicijai nutapė per savaitę Klaipėdoje.
Dailės parodų rūmai juos įleido į vieną iš remontuojamo antrojo aukšto salių, kuri menininkams pravertė kaip laikina tapybos studija.
Parodoje taip pat pristatomi kitų dviejų grupės narių kūriniai – prancūzo Žilbero Perė (Gilbert Peyre) instaliacija ir vokietės Andželos Vejersber (Angela Weyersber) paveikslai, sukurti šiemet Vilniuje ir prieš mėnesį eksponuoti „Akademijos” galerijoje.
Ekspoziciją papildė ir R.Kalonderio monotipijos bei piešiniai, taip pat atkeliavę iš grupės „Art or not” pasirodymo Vilniuje.
Pribloškė masteliais
Pribloškia didžiuliai parodos eksponatų masteliai ir negausi spalva. Tapyba primena grafiką, nes dominuoja linija, o ne koloritas.
Darbai nutapyti tarsi naivaus vaiko akimis žvelgiant į pasaulį – stebint aplinką, vaizduojant seną ir naują architektūrą. Iš jų dvelkia primityvaus meno estetika. Kirba mintis, kad taip nupiešti gali bet kas, ne tik dailės mokslų ragavę menininkai. Juolab kad skirtingų parodos autorių tapyba labai panaši.
Anot klaipėdietės menotyrininkės Godos Giedraitytės, tai menas, stengiantis parodyti vizualikos esmę. Nes tai, ką mes matome, ir tai, ką norime pamatyti, – skirtingi dalykai.
„Gera proga pasvarstyti, kas gi yra tas menas, kaip jis gali mus veikti, veikia ar ne”, – sakė menotyrininkė per vernisažą.
Padės apsispręsti
„Verta pagalvoti – menas ar ne yra tai, ką mes darome, – šypsodamasis sakė „Klaipėdos” laikraščiui dailininkas Algis Kliševičius, apžiūrinėdamas parodą. – Tai, žinoma, labai gerai, – padės mums apsispręsti.”
Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedros profesoriaus, žinomo grafiko A.Kliševičiaus žodžiais, gal tai, kas eksponuojama šioje parodoje, kada nors ir bus meno „klyksmas”, bet… „Kažin ar šnabždesiai gali pavirsti į klyksmą”, – suabejojo jis.
Jei tai būtų vaikų darbai, galima būtų pagirti už drąsą, – kalbėjo tarpusavyje dailės žinovai per vernisažą.
Daugiau esmės!
Bene įdomiausias parodos eksponatas – Ž.Perė instaliacija. Jo „Genijus” lyg vaikas bando išsiveržti iš kibiro su dangčiu, iš uždaros erdvės ir pareikšti apie save pasauliui.
„Art or not” menininkų grupė susibūrė 2000-aisiais ir paskelbė savo credo. Kūryboje jie remiasi esmingumo teorija, pagal kurią mus supantis pasaulis vertinamas praktiko akimis. Neaišku, sąmoningai ar nesąmoningai, tačiau „Art or not” menininkai skelbia meilę pasauliui, skirtingoms jo kultūroms ir savo kūrybą sieja su kasdieniais dalykais, kurių autorius yra pats gyvenimas.
Akivaizdūs šių menininkų gyvenimo suvokimo ir pasaulio pajautimo panašumai.
Nors grupės įkūrėjai ir pagrindiniai jos nariai gyvena toli vieni nuo kitų, tačiau jie stengiasi surengti kuo daugiau parodų drauge.
Visų grupės narių gyvenimas vienaip ar kitaip susijęs su Rytų, Vakarų ar Šiaurės Europa: jie ten gimė, augo ar nuolat gyvena.
„Art or not” grupės menininkai mano, kad šiais laikais, kai pasaulį yra užvaldęs automatizavimo sterilumas, apnarplioję gudrūs postringavimai, dusina neskoningas kičas, tapatumo ir vientisumo klausimai yra itin svarbūs.
Jie visi yra judėjimo už esmingumą šalininkai ir skelbia: „Daugiau gyvenimo esmės!”.
Būtų nuostabu, jei tai padėtų priartėti ir prie meno esmės.
Rita Bočiulytė