Po galingų audrų negali tikėtis gero laimikio. Tačiau reikia bandyti laimę ežeruose, nes žvejų ten laukia malonios staigmenos.
Praėjusį pirmadienį per Žolinę oras pasidarė nors šiek tiek panašesnis į rugpjūčio. Atšilo, nustojo lyti.
Mudu su Juozu išsiruošėme į Platelių ežerą. Kaip visada, tikėjomės pagauti ešerių naktiniais sliekais, tempiamais paskui valtį, mailiumi ir sukriukėmis nutverti lydekų.
Per visą dieną Juozas pagavo 20, o aš penkis nedidelius ešerius. Vienas kitas griebė sukriukę bei tempiamą paskui valtį naktinį slieką. Juozas daugiausiai sugavo su žiemine meškere, virpindamas slieką, užmautą ant didelės baltos avižėlės.
Lydekos nekibo lyg šulinyje. Kažkaip neįprasta, kad paplaukiojęs visą dieną po Platelius neištrauktum vienos kitos plėšrūnės.
Visą dieną kaitaliojosi oras. Iš pradžių kaitino lyg troškintuve, nebuvo jokio vėjo – ežeras kaip stiklas. Saulė užlindo už debesų, pakilo vakarų vėjas. Po to pasisuko šiaurys, ežeras subangavo.
Saulei leidžiantis sustojome įlankoje, kur nuo vėjo užstojo pakrantės miškas. Pabandėme žvejoti saldžiais marinuotais kukurūzais.
Iš pradžių nieko.
Tais pačiais kukurūzais pašėrėme. Ir prasidėjo. Juozas traukė vieną kuoją po kitos, man kibo mažiau. Žuvys didelės, kai kurios net po pusę kilogramo. Pasijutome lyg pavasarį per kuojų nerštą.
Deja, greitai sutemo, kuojos masalų nebepuolė.
Jeronimas Kaubrys