Streikas pasibaigė, problemos išlieka – tokia dešimt dienų trukusio darbo konflikto, sudrebinusio Prancūziją, išvada. Situacija sostinėje ir provincijos laipsniškai normalizuojasi, tačiau ateityje laukia mėnuo sunkių derybų tarp valdžios, įmonių ir profsąjungų.
Psichologinis streiko poveikis – akivaizdus. Šiomis dienomis vienoje geriausiai tvarkomoje pasaulio šalių, kur paprastai viskas funkcionuoja minutės tikslumu, gyventojai valandų valandas gaišo laukdami metro traukinių, autobusų, traukinių, strigdami eismo spūstyse. Prarasta ne tik laiko, bet ir lėšų – nepervežti keleiviai, nepristatyti kroviniai. Kasdien šalis prarasdavo po 300-400 mln. eurų.
Ir vyriausybei, ir profsąjungoms teks „pereiti karštais akmenimis”, teigia prancūzų komentatoriai. Profsąjungos sutiko su kompromisiniu variantu, tačiau konfliktas neišsprendė problemos: mašinistai siekia išsaugoti teisę išeiti į pensiją sulaukę 50-55-erių metų. Profsąjungų nariai, „griežtesnės linijos” šalininkai, sako esantys pasirengę naujiems streikams, jeigu, jų manymu, jie bus neišvengiami.
Kai kuriose kitose sferose taip pat išlieka nelengva padėtis. Blokadą tęsia universitetų studentai, nusivylę įstatymo dėl aukštosios mokyklos autonomijos aktais. Protesto akcijas rengia advokatai, protestuojantys prieš juridinio sektoriaus reformą – teisminių įstaigų skaičiaus mažinimą.Viešojo sektoriaus darbuotojai taip pat grasina naujais streikais.
Kol kas Eliziejaus rūmai paskelbė laikiną pauzę praėjusiems įvykiams apmąstyti. Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarcozy)kreipsis į prancūzus, kai „šis konfliktas iš tikrųjų atrodys nužengęs praeitin”, penktadienį pareiškė vienas jo patarėjų. Greičiausiai, teigia komentatoriai, tai atsitiks kitą savaitę. Per poilsio dienas valstybės vadovas ketina vykti su vizitu į Kiniją, tad jo kalbos prancūzų problemų klausimais laukiama jam sugrįžus į Paryžių, tai yra ketvirtadienį.