Bendrojo vidaus produkto (BVP) pernai sukurta daugiau visose apskrityse. Išankstiniais duomenimis, pernai visų apskričių BVP apimtis, skaičiuojant vienam gyventojui, išaugo, skelbia Statistikos departamentas.
Daugiausia – 37,2 proc. – BVP sukurta Vilniaus apskrityje. Kaip ir ankstesniais metais, palyginti vienam gyventojui tenkančią BVP dalį su šalies vidurkiu, lyderių pozicijų neužleido Vilniaus (149,1 proc.) ir Klaipėdos (104,4 proc.) apskritys. Nominalus BVP vienam gyventojui Vilniaus apskrityje išaugo 19,2 proc. (šalyje – 15,3 proc.) ir sudarė 36 tūkst. litų. Klaipėdos apskričiai teko 11,7 proc. Lietuvoje sukurto BVP, o nominalus BVP vienam gyventojui joje išaugo 14 proc. ir sudarė 25,2 tūkst. litų.
Kitų apskričių ekonomika augo lėčiau, išskyrus Kauno apskritį, kur nominalusis BVP vienam gyventojui pernai išaugo 15,8 proc. ir sudarė 23,5 tūkst. litų. Mažiausiai BVP vienam gyventojui pernai augo Panevėžio apskrityje – 7,6 proc. ir sudarė 18,5 tūkst. litų. Penkiose apskrityse (Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės) sukurto BVP vienam gyventojui dalis vis dar neviršija 80 proc. šalies vidurkio.
Vilniaus apskrities ekonomikos rezultatai labai priklauso nuo gamybinės ir negamybinės paskirties paslaugų sferos, kuriai tenka net 70 proc. visos apskrities pridėtinės vertės (šalyje – 60 proc.), o pramonei – tik 27,7 proc. (šalyje – 33,7 proc.).
Kaimyninėje Utenos apskrityje padėtis visiškai kitokia – paslaugos sudaro 40 proc. apskrities pridėtinės vertės, o pramonė – daugiau kaip 50 proc. Tai leidžia teigti, kad paslaugų plėtros galimybės Utenos apskrityje dar neišnaudotos.
Pernai skirtumas tarp Vilniaus ir kitų regionų nesumažėjo. Vilniaus apskrities BVP vienam gyventojui, kaip ir 2005 m., du ir daugiau kartų viršija Alytaus, Marijampolės, Šiaulių ir Tauragės apskričių rodiklius.