Vis daugiau lenkų, atvykusių į Lietuvą, nepraleidžia progos mūsų šalyje įsigyti įvairių skanėstų. Savo ruožtu lietuviai išmoko važiuoti į Lenkiją pigesnių prekių.
Savaitgaliais Vilniaus senamiesčio kavinėse galima išvysti būrius linksmai klegančių lenkų. Beveik visi jie kultūrinę programą (lenkai mėgsta apžiūrėti Vilniaus įžymybes, nes tai vienaip ar kitaip yra susiję ir su Lenkijos istorija) suderina su parduotuvių, kavinių, barų ir restoranų lankymu, nes Lietuvoje pavalgyti galima pigiau nei jų šalyje.
Net seilės tįsta
Lenkams labai patinka ir didieji mūsų prekybos centrai, kur jie mielai apsiperka. Kiekvienam lenkui yra garbės reikalas namo parvežti lietuviškos juodos duonos. Šis skanėstas yra bene laukiamiausios lauktuvės iš Lietuvos. Duonos atvežti prašoma net ir į Lietuvą susiruošusių giminaičių ar draugų.
Vyresnės kartos lenkai, ypač gyvenantys Suvalkų krašte, net apsilaižo prisiminę lietuvišką kindziuką, kurį kažkada gamino jų močiutės lietuvės. Šis lietuviškas skilandis lenkų kalba net neturi pavadinimo, jis kaip buvo, taip ir liko vadinamas kindziuku.
Pastaruoju metu lenkai vis labiau ėmė vertinti ir kitus lietuviškus mėsos bei pieno gaminius, nors Lietuvoje jų kainos gerokai didesnės nei Lenkijoje. Kad lauktuvių krepšys būtų pilnas, nepamirštama įsigyti ir alkoholinių gėrimų, kurie Lietuvoje gerokai pigesni – juk išgerti mūsų kaimynai mėgsta ne mažiau nei lietuviai.
Netruko lenkai pastebėti, kad Lietuvoje pigiau kainuoja ir nauji automobiliai. Perkant žinomos markės naują modelį Lietuvoje galima sutaupyti net keliolika tūkstančių zlotų, ir lenkai, gaudami didesnius nei lietuviai atlyginimus, suskato tuo naudotis.
Nuo maisto iki baldų
Savo ruožtu vis daugiau lietuvių važiuoja į Lenkiją tik tam, kad apsipirktų. Vieni važiuoja pirkti lenkiškų prekių, kad jas brangiau parduotų Lietuvoje. Kiti perka tik savo šeimai. Ypač intensyvus judėjimas abiejomis kryptimis vyksta savaitgaliais ties bendra siena. Lietuviai važiuoja pirkti pigesnių lenkiškų maisto produktų – vištienos ir kitų mėsos gaminių, cukraus, saldainių, net tualetinio popieriaus. Ne vienas lietuvis, ryžęsis susiremontuoti namą ar butą, visas statybines medžiagas, o paskui dar ir baldus, parsiveža iš Lenkijos, nes ten jie kainuoja pigiau. Tiesa, lietuviai kartais mėgsta paburbėti dėl baldų kokybės.
Mokosi kaimynų kalbos
Šiuo metu vis daugiau lietuvių moterų vyksta į Varšuvą ar Gdanską nusipirkti įvairesnių ar įmantresnių drabužių. Tokios savaitgalio iškylos, dar užsukant ir į brangų Lenkijos restoraną, darosi prieinamos daugeliui lietuvių.
Tai gerokai pagyvina abiejų valstybių rinką, o prie pasienio gyvenantys lenkai ir lietuviai pramoko vieni kitų kalbos. Ant daugybės lenkiškų prekių jau galima rasti lietuviškus užrašus, o Lenkijoje mažų parduotuvių savininkai žino, kaip lietuvių perkamiausios prekės vadinasi lietuviškai. Be to, lietuviai visada šiek tiek mokėjo lenkiškai, tad jiems susikalbėti Lenkijoje yra paprasčiau nei lenkams Lietuvoje. Apsipirkimo kelionės teigiamai veikia abiejų valstybių rinką, nes prekių deficito laikai pamiršti ir vienoje, ir kitoje šalyje.