Sostinės Žvėryno rajono bendruomenė susirūpinusi, kad vienoje gražiausių Vilniaus vietų sparčiai nyksta želdiniai – juos išstumia statybos.
Lietuvos kultūros paveldo inspekcija Žvėryno rajoną yra įtraukusi į istorijos ir kultūros paminklų apskaitą. Žaliuosiuose Žvėryno plotuose ypač saugomos vietos – Neries šlaitai, į šią upę srūvantys šaltiniai, tyvuliuojantys tvenkiniai bei, be abejo, reliktinės pušys, ąžuolai ir kitokie medžiai. Jie čia ošia dar nuo tų senų laikų, kai Nerį juosiantys pušynai buvo kunigaikščių Radvilų valdos ir medžioklės plotai, o dalis laukinių žvėrių buvo aptvaruose – iš čia ir Žvėryno pavadinimas.
Prieš porą šimtų metų, kaip ir visoje Europoje, Žvėrynas buvo tvarkomas kaip kraštovaizdžio parkas: su takais, retais medžiais, gėlynais, laukiniais danieliais ir stirnomis.
Šiandien tą gamtos idilę Žvėryne primena tik vienas kitas skveras, senkantys tvenkiniai šalia dabartinės Rusijos ambasados Latvių gatvėje ir pavieniai medžiai. Pastarųjų kasmet lieka vis mažiau.
Ar ilgam apgynė?
„Verslininkai perka Žvėryne sklypus ir stato gyvenamuosius namus. Kadangi žemė čia labai brangi, sklypai įsigyjami maži, tačiau užstatyti juos stengiamasi kiek įmanoma daugiau”, – sako Žvėryno bendruomenės pirmininko pavaduotojas, kino menininkas Vytautas Damaševičius.
Kartu su juo nužingsniavome į Lokių gatvę, kur UAB „Pastatų statyba” stato daugiabutį gyvenamąjį namą. Jį projektavo garsus architektas Česlovas Mazūras.
„Šio sklypo savininkai tik nusipirkę jį pamatė, kad sklype auga ąžuolas – plane jo nebuvo. Laimė, medžio nenupjovė, o informavo Žvėryno bendruomenę ir klausė patarimo, ką daryti. Savininkai norėjo po namu įrengti požeminį automobilių garažą, bet tokiu atveju būtų pažeistos ąžuolo šaknys.
Miesto savivaldybės aplinkos skyrius leido kirsti ąžuolą su sąlyga, jei tam pritars bendruomenė. Esą kompensuotų pasodinę ąžuoliuką kurioje nors kitoje miesto vietoje. Be abejo, mes nepritarėme”, – pasakojo V.Damaševičius.
Nors požeminės automobilių stovėjimo aikštelės po šiuo namu teko atsisakyti, V.Damaševičius įsitikinęs, jog ąžuolas, nors nuo kirvio ir apgintas, ilgainiui išdžius, nes jo šaknys per statybas bus pažeistos.
Medžiai pasmerkti
Žvėryno gyventojai mano, kad pasmerktas myriop yra ir kitas ąžuolas – Sėlių gatvėje. Tai į saugotinų gamtos paminklų sąrašą įtrauktas galingas bene 200 metų medis. Šalia jo tas pats architektas Č.Mazūras suprojektavo daugiabutį namą.
„Kai bendruomenės susirinkime aptarėme detalųjį planą, atkreipėme projektuotojų ir statybininkų dėmesį į aplinkos ministro įsakymą, kuriame nurodoma, jog 5 metrų spinduliu nuo saugotino medžio lajos neturi būti vykdomi žemės darbai.
Rangovai pažadėjo paisyti to reikalavimo ir pakoregavo projektą – sumažino būsimą pastatą iki 2 aukštų. Tačiau pradėjo kasti žemę vis tiek pernelyg arti ąžuolo ir pažeidė jo šaknis. Netrukus čia į pamatus bus pripilta betono, medis išdžius, ir tada jie turės teisę jį nukirsti”, – piktinasi Žvėryno bendruomenės atstovas V.Damaševičius.
Jis parodė keletą vietų Žvėryne, kur namai jau suręsti prie pat medžių. Vienas jų – prieš keletą metų Sakalų gatvėje pastatytas daugiabutis. Į jo sieną beveik remiasi ąžuolo šakos.
Kai namą statė, šis ąžuolas žaliavo, o dabar – nudžiūvęs: matyt, neištvėrė tokios ankštos namo kaimynystės. Ąžuolams reikia erdvės. Šį vaizdą kasdien mato greta gyvenanti garsi paminklosaugininkė Gražina Drėmaitė. „Už šio ąžuolo sunaikinimą buvo sumokėta 300 litų bauda”, – ironiškai informavo V.Damaševičius.
Greičiausiai toks pat likimas ištiks ir medžius Birutės gatvėje, prie kurių taip pat neseniai buvo pastatytas daugiabutis namas. Čia ąžuolai irgi atsidūrė prie pat namo sienos – ir medžiai vargsta, ir tame name gyvenantys žmonės priversti būti šešėlyje.
Ąžuolas ar garažas
Vilniaus savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Stackevičius sako, jog labiausiai medžiams kenkia dabartinė požeminių automobilių garažų mada.
„Jei jos nebūtų, išliktų kur kas daugiau medžių, tačiau Aplinkos ministerija leidžia po daugiabučiais namais įrengti požeminius garažus. Juos kasant ne tik pažeidžiamos medžių šaknys, bet ir sutrinka hidrologinė sistema – žemė nusausinama, medžiai nebegauna pakankamai drėgmės ir nudžiūva”, – aiškino A.Stackevičius.
Pasak jo, mechaniniai šaknų pažeidimai statybos metu – tik pusė bėdos: po tokio pažeidimo galima nugenėti dalį šakų, ir medis atsigauna bei toliau veši. Kur kas blogiau, kai medžio šaknų nebepasiekia drėgmė. „Tačiau normatyvų, koks turi būti hidrologinis režimas tose miestų vietose, kur auga medžių, kol kas nėra”, – apgailestavo specialistas.
„Kol nepadaryti hidrologiniai tyrimai, tol nieko statyti Žvėryne nereikėtų”, – svarsto A.Stackevičius. Per Žvėryną Neries link srūva daug šaltinių, kurie girdo čia žaliuojančius medžius, papildo tvenkinius. Pastaruoju metu šie šaltiniai nyksta. Matyt, todėl vis sparčiau senka bei dumblėja ir prie Latvių gatvės telkšantys tvenkiniai.
Žvėryno bendruomenė ne kartą prašė Kultūros vertybių apsaugos departamentą, Aplinkos ministeriją užsakyti tyrimus, kaip galima būtų išsaugoti Žvėryno vandenis ir jų maitinamas žaliąsias zonas, tačiau kol kas be rezultatų.
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento projektavimo normavimo skyriaus vedėjo Dangyro Žukausko nuomone, požeminiai garažai – patogūs statiniai, tinkami ir jų statybos normatyvai.
Sunkių dienų daugės
Galbūt miesto medžius turėtų apginti savivaldybės tarybos patvirtinta Želdynų schema, be to, netrukus Seimas priims Želdynų įstatymą? „Želdynų schema tėra rekomendacinė – galima jos paisyti, bet galima ir nepaisyti. Nedaug naudos tikiuosi ir iš įstatymo, nebent jį papildytų neblogais poįstatyminiais aktais”, – skeptiškai kalbėjo miškininkas A.Stackevičius.
Jo nuomone, Žvėryno bendruomenei telieka stengtis apie būsimas statybas sužinoti kuo anksčiau ir per viešuosius jų svarstymus išsakyti savo nuomonę. „Ne tik dėl statybų, bet ir kas, kada bei kodėl nusiperka sklypus, kuriuose yra medžių, ką ten planuoja daryti. Tada bendruomenė galėtų apginti daugiau želdynų”, – patarė A.Stackevičius.
Jis pranašavo naujas statybas ir kitoje gražioje Žvėryno vietoje – dabartinės infekcinės ligoninės teritorijoje, kur žaliuoja nemažai medžių. Tad ir jų turbūt laukia sunkios dienos. Miestiškajame betono, asfalto ir stiklo pasaulyje medžiui vieta nenumatyta arba yra tik simbolinė, o jei jis ten ir atsiranda – išstumiamas.