Praėjus pusmečiui nuo Atominės elektrinės įstatymo priėmimo parlamentarai pagaliau įžvelgė ir savo darbo trūkumų.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pripažįsta, kad parlamentas be reikalo pasidavė Vyriausybės spaudimui ir birželį per daug skubotai priėmė Atominės elektrinės įstatymą. Dabar apgailestaujama, kad kartu nebuvo priimtas ir vadinamasis saugiklių įstatymas, kuriam parengti buvo numatytas trijų mėnesių terminas. Netrukus jo projektas turėtų pasiekti Seimą.
„Seimo vijimas pavasarį, neva nepriėmus įstatymo bus blogai ir pakenks tarptautiniam projektui, matyt, buvo nepamatuotas. Galima buvo priimti nutarimą ir leisti Vyriausybei derėtis. Dabar įstatyme minimas privatus investuotojas gali elgtis kaip nori, nes niekuo nėra įsipareigojęs. Tad Seimas pastatytas į keblią padėtį”, – vakar po NSGK posėdžio, kuriame beveik dvi valandas buvo aptariami nacionalinio saugumo reikalai, susiję su nacionalinio investuotojo steigimu, sakė komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius. Į posėdį buvo pakviesti trijų žinybų – Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Ūkio ministerijos atstovai. Bendrauti su žiniasklaida didelio noro jie nerodė. „Procesą stebime, nes tai – mūsų pareiga, tačiau viešojoje erdvėje apie tai kalbėti negalime”, – po posėdžio tikino STT vadovas Žimantas Pacevičius. Paklaustas, ar nacionalinio investuotojo kūrimo procese STT įžvelgia kokių nors nerimą keliančių ženklų, pareigūnas atsakė neigiamai.
„Specialiosios tarnybos nepatvirtina tų nereikalingų burbulų ir gandų, leidžiamų viešojoje erdvėje. Kodėl tai skleidžiama, kiekvienas galime daryti savo išvadas. Jokių planų, kaip sužlygdyti nacionalinio investuotojo steigimą, nėra, yra tik popierių rinkinys. Specialiosios tarnybos pasižiūrės, kas ir kokiais tikslais tai daro”, – teigė A.Matulevičius.
Pasak NSGK vadovo, Atominės elektrinės įstatymas yra labai jautrus, todėl pavedimai, kurie duoti specialiosioms tarnyboms, negali būti komentuojami viešai. „Mūsų komiteto nuomone, nacionalinis saugumas energetikos srityje bus užtikrintas tik tada, kai turėsime atominę elektrinę, kurią turime pastatyti su kitomis valstybėmis, o ne tada, kai Lietuvoje kas nors ką nors išsiderės sau „, – teigė A.Matulevičius. Anot pirmininko, nuo šiol komitetas nuolat stebės, kaip įgyvendinamas Atominės elektrinės įstatymas.
Atominės elektrinės įstatymas numato, kad nacionalinis investuotojas turėtų būti sukurtas iki šių metų pabaigos. Įmonė statys dešimčių milijardų litų vertės naują atominę elektrinę ir elektros jungtis su Lenkija ir Švedija.
Šį pirmadienį minėtą įstatymą ėmė kritikuoti „VST” savininkai – „NDX energija”. Jie iškėlė ultimatumą valstybei, kad pasitrauks iš derybų dėl nacionalinio investuotojo kūrimo, jeigu jis bus steigiamas „Lietuvos energijos” pagrindu. Verslininkai pageidauja, kad būtų įkurta nauja bendrovė su trimis antrinėmis įmonėmis.
Vakar uždarame Vyriausybės posėdyje premjeras Gediminas Kirkilas nurodė Vyriausybės derybininkams apsvarstyti galimybę neįtraukti į nacionalinio investuotojo kapitalą Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno hidroelektrinės. Premjero nuomone, jos turi likti valstybės nuosavybė.
G.Kirkilas vakar taip pat paprašė išsiaiškinti, ar „Lietuvos energijos” vadovybė teisėtai lapkritį pasirašė naujas sutartis su užsienio ir Lietuvos įmonėmis dėl lietuviškos elektros eksporto ir importo į Lietuvą.