Sulaužydamas tradiciją Dalai Lama savo įpėdinį gali įvardyti prieš mirtį

Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama pareiškė, jog prieš mirtį gali įvardyti savo įpėdinį – taip jis sulaužytų šimtametę tradiciją, bet užtikrintų, kad į šį procesą neįsikištų komunistinė Kinija.
„Jeigu Tibeto žmonės nori išsaugoti Dalai Lamos instituciją, viena iš galimybių, kurią svarsčiau su savo padėjėjais, yra išrinkti naują Dalai Lamą iki mano mirties”, – sakė jis interviu, kurį antradienį spausdina Japonijos laikraštis „Sankei Shimbun”.

Įpėdinį „demokratiškai” gali išrinkti aukšto rango Tibeto budistų vienuoliai arba jį gali įvardyti jis pats, teigė Dalai Lama.

„Jeigu man mirus Kinija išrinks mano įpėdinį, Tibeto žmonės jo nepalaikys, nes jame nebus tibetietiškos širdies”, – sakė jis.

Nobelio taikos premijos laureatas Dalai Lama, kuriam yra 72 metai, tebėra itin darbingas, bet tibetiečiai vis labiau nerimauja, kas įvyks, kai jis mirs.

Kinija, kuri savo karius į Tibetą pasiuntė 1950 metais, neseniai išleido taisykles, numatančias, kad tiulkūs nebegalės reinkarnuotis be oficialiai ateistinės Kinijos vyriausybės leidimo.

Tibeto tiulkūs yra svarbūs lamos ar kiti religiniai veikėjai, kurie, kaip tikima, sąmoningai nusprendžia atgimti, kad galėtų toliau siekti visų gyvų būtybių pabudimo.

1995-aisiais Dalai Lama ir komunistinė Kinijos valdžia išrinko po savą 10-ojo Pančen Lamos, kuris mirė 1989-aisiais, tiulkų. Dalai Lamos išrinktas šešerių metų berniukas greitai dingo iš visuomenės akiračio, todėl žmogaus teisių gynimo organizacijos mano, kad jis yra jauniausias pasaulyje politinis kalinys.

Dabartinis Dalai Lama XIV, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Tenzinas Gyatso (Tendzinas Gjacas), gimė vienoje valstiečių šeimoje.

Naujuoju Tibeto reinkarnavusiu lyderiu jis buvo pripažintas dvejų metų, kai atpažino ankstesnio Dalai Lamos maldos karoliukus ir kitas relikvijas.

1959 metais po numalšinto sukilimo prieš Kinijos valdymą Dalai Lama pabėgo į Indiją. Pekinas smerkia jo vizitus užsienyje, įskaitant dabartinę jo viešnagę Japonijoje, teigdamas, kad jis turėtų daugiausia dėmesio skirti religijai, o ne politikai.

„Politikos srityje aš jau esu pusiau išėjęs į pensiją ir vyriausybėje tremtyje atlieku tik aukščiausiojo patarėjo pareigas. Sprendimų priėmimas politiniais klausimais jau nebėra mano rankose”, – minėtame interviu sakė Dalai Lama.

Jis neigia Pekino kaltinimus separatizmu ir tvirtina, kad Tibetui siekia tik didesnės autonomijos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.