Tūkstančiai belgų sekmadienį išėjo į gatves ginti dvikalbės šalies vienybės po to, kai vyriausybę ištikusi krizė sukėlė įtarimų, jog karalystei gresia skilimas.
Protesto organizatoriai tikisi, jog olandiškai ir prancūziškai kalbantys politikai išspręs nesutarimus, dėl kurių daugiau nei penkis mėnesius nuo parlamento rinkimų šalį valdo laikina administracija.
„Mes, belgai savo kilme, širdimi ar pasirinkimu, reikalaujame, kad politikai gerbtų mūsų šalį. Ir mūsų vienybę”, – sakoma protestuotojų deklaracijoje, kuri bus įteikta Belgijos parlamento lyderiams.
Šį mėnesį sustabdytos keturšalės derybos dėl vyriausybės sudarymo sukėlė žiniasklaidos spėlionių dėl galimo šalies skilimo, nors pagal nuomonių apklausas dauguma belgų palaiko šalies vienybę. 177 metus gyvuojančioje valstybėje įsikūrusios pagrindinės Europos Sąjungos institucijos.
Policijos duomenimis, apie 20 tūkst. žmonių protesto akciją pradėjo Šiaurinėje geležinkelio stotyje Briuselio centre. Saulėtą, tačiau šaltą dieną šis skaičius vis augo, žmonėms žygiuojant link „Penkiasdešimtmečio parko”, esančio netoli ES būstinės.
Protesto akcijos organizatorė, valstybės tarnautoja Marie-Claire Houard (Mari-Kler Huar) tikėjosi, jog proteste dalyvaus iki 50 tūkst. žmonių, sakydama, jog mažiau nei 10 tūkst. dalyvių reikš nesėkmę. M-C.Houard surinko beveik 140 tūkst. parašų po peticija, kuria siekiama išlaikyti 10,5 mln. gyventojų turinčios valstybės vienybę.
Protestuotojų daugumą sudarė prancūziškai kalbantieji, įsisupę į Belgijos trispalvę. Juodos, geltonos ir raudonos spalvų vėliava apsivynioję protestuotojai nešė plakatus su užrašais: „Belgija, Europos integracijos modelis” arba „Federalizmas ir solidarumas”.
Labiau klestinčio ir daugiau gyventojų turinčio, olandiškai kalbančio šiaurinio Flandrijos regiono politikai derybose dėl vyriausybės siekia didesnės autonomijos, o jų kolegos iš ne tokios turtingos prancūziškai kalbančios Valonijos gina esamą padėtį.
Belgai kiekviename regione turi atskiras mokyklas, žiniasklaidą, skirtingas partijas.
Prancūzų kalba leidžiami dienraščiai skaitytojus ragino kuo gausiau dalyvauti sekmadienio demonstracijoje, tuo tarpu olandiškoji spauda apie rengiamą akciją tik užsiminė.
Flandrijos partijos, kurioms nusibodo dešimtmečiais Valonijai skiriamos subsidijos, per derybas, kurioms vadovavo būsimas premjeras, flamandų krikščionių demokratų lyderis Yves’as Leterme’as (Yvas Letermė), pareikalavo valdžios decentralizacijos.
Pastarąjį kartą panašioje krizėje Belgija buvo atsidūrusi 1988 metais, kai vyriausybei sudaryti prireikė 148 dienų.